Atsitokėti ir imtis aktyvių veiksmų. Atviras Kremliaus grasinimas

Balandžio 23 d. Armėnijos saugumo tarybos sekretorius Armenas Grigorianas paskelbė atsisakantis dalyvauti tarptautiniame susitikime saugumo klausimais, kuris vyksta Sankt Peterburge balandžio 24 ir 25 dienomis.

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai neabejoja, kad šis atsisakymas yra dalis nuolatinių Jerevano pastangų atitraukti Armėniją nuo bet kokių saugumo ryšių su Rusija ir kartu įšaldyti jos narystę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO).

Balandžio 23 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas surengė valdybos posėdį, kuriame aptarė Rusijos interesų propagavimą tarp Pietų Kaukazo tautų. Tuo metu jis pareiškė, kad Vakarai bando destabilizuoti šiuos regionus, siekdami atitolinti juos nuo Maskvos. 

Kremlius taip pat pareiškė, kad Vakarai nori sugriauti Rusijos ekonominius ryšius su Kaukazu. 

Maskva teigė, kad būtent Armėnija dėl Vakarų įtakos santykiuose su Rusija gali nueiti klaidingu keliu. Taigi Rusija nori priversti Jerevaną savo užsienio politikoje vėl užimti prorusišką poziciją. 

KSSO generalinis sekretorius Imangali Tasmagambetovas taip pat ėmė grasinti Armėnijai, ragindamas Jerevaną atsitokėti ir imtis aktyvių veiksmų. Vakar duodamas interviu I. Tasmagambetovas sakė, kad NATO pradeda aktyviai veikti Kaukaze. Jei Armėnija pasitrauks iš organizacijos, jėgų pusiausvyra regione gali pasikeisti.

Pasak Tasmagambetovo, KSSO ir Armėnijos konfrontacijos tikimybė yra hipotetinė, tačiau jei ji įvyktų, abi konflikto pusės turėtų atsižvelgti į savo galimybes ir resursus. 

Atviri Lavrovo ir Tasmagambetovo grasinimai Jerevanui nuskambėjo prieš Armėnijos genocido aukų atminimo dieną, o tai rodo, kad Rusija tikriausiai ketino susieti Armėnijos istorijos tragediją su šalies bandymais atsiriboti nuo Rusijos Federacijos.