Nori branduolinių ginklų. Visiškai pakeitė savo nuomonę. Dabar laukia Rusijos puolimo

Švedijos valdžia pakeis požiūrį į JAV branduolinių ginklų dislokavimą šalyje, jei Rusija pradės karą su NATO, per Švedijos radiją sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. Pasak jo, taikos metu tokio žingsnio žengti nereikia, tačiau „blogiausiu atveju demokratinės šalys turi sugebėti apsisaugoti nuo valstybių, kurios gali grasinti branduoliniais ginklais“.

„Jei mūsų teritorijoje vyksta karas, į kurį įtraukta Švedija, tai yra visiškai kitokia situacija. Tada visos NATO šalys turės naudos iš branduolinio skėčio, kuris turėtų egzistuoti tol, kol Rusija turės branduolinių ginklų“, – sakė U. Kristerssonas. Kartu jis pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl branduolinio ginklo dislokavimo savo teritorijoje priims Švedija, o ne JAV.

U. Kristerssonas išreiškė viltį, kad Rusija nepasiryš kariauti dar vieno karo, ir pridūrė, jog valdžia jau pasirūpino, kad šalis netaptų taikiniu. „Mūsų narystės NATO tikslas, visos Švedijos gynybos tikslas yra užtikrinti, kad tokia situacija nesusidarytų. Jei Ukraina būtų NATO narė, Rusija nebūtų jos puolusi“, – pareiškė jis.

Metų pradžioje Švedijos vyriausybė ir jos kariuomenės vadovas Mikaelis Büdenas paragino piliečius ruoštis galimam karui Rusijos invazijos į Ukrainą fone. Prieš tai ministrų kabinetas nusprendė didinti valstybės gynybos biudžetą 28 proc. 2024 metais šalies karinės išlaidos sieks 119 milijardų Švedijos kronų (11 milijardų dolerių). Visų pirma tai leis pasiekti NATO užsibrėžtą 2% BVP tikslą. 

Šiuo metu savo branduolinį ginklą turi trys NATO šalys: JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Tačiau kitos penkios bloko narės – Belgija, Vokietija, Italija, Nyderlandai ir Turkija – jį priima pagal Branduolinio pasidalijimo susitarimą su Vašingtonu.