„Tai buvo daroma sovietiniais laikais.“ Ekonomistai sukioja pirštą prie smilkinio. Ką sumanė Rusija

Rusijoje, siekiant padidinti būsto įperkamumą ir kontroliuoti nekilnojamojo turto kainas, siūloma apriboti plėtotojų pelno maržą iki 20 proc. Valstybės Dūmos Statybos, būsto ir komunalinių paslaugų komiteto pirmininko pavaduotoja Svetlana Razvorotneva kreipėsi į Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotoją Maratą Chusnulliną su iniciatyva įtraukti šią priemonę į valstybinę programą „Patogi ir saugi gyvenimo aplinka“, – pranešė „Izvestija“. Deputatė pažymėjo, kad panaši praktika buvo taikoma statybų metu sovietiniais laikais.

Nekilnojamojo turto kainos pirminėje Rusijos rinkoje per pastaruosius penkerius metus išaugo 2,2 karto, rodo analizės bendrovės „SM Pro“ parengta ataskaita apie būsto kainų augimą Rusijos Federacijoje. Tuo pačiu metu medžiagų sąnaudų (įskaitant medžiagas, dalis, konstrukcijas) savikainos dalis sumažėjo 1,7 karto - nuo 45% iki 27%, o dalis, įskaitant kitas sąnaudas ir vystytojo pelną, padidėjo 54%. Palyginimui: prieš penkerius metus buvo 32 proc., o prieš 10 metų – 23 proc.

„Grąžos normos ribojimas, plečiami projektų finansavimo šaltiniai, žemės sklypų suteikimas lengvatinėmis sąlygomis, valstybės socialinės, transporto ir komunalinės infrastruktūros plėtros kofinansavimas, apie kurį šiandien aktyviai diskutuojama Vyriausybėje, Valstybės Dūmoje, ir ekspertų bendruomenėje, gali tapti efektyvia priemone mažinant kvadratinio metro kainą pirminėje rinkoje“, – rašoma laiške.

S. Razvorotneva pabrėžia, kad pirmiausia reikia atlikti didelės maržos projektų ekspertizę ir paskaičiuoti statybos kaštus, o tik po to leisti parduoti nekilnojamąjį turtą.

Leidinio apklausti verslo atstovai iniciatyvą vertino nevienareikšmiškai – vieni ją laikė teisinga, kiti – prieštaraujančia rinkos ekonomikos pagrindams. Todėl „Optima Development“ (gyvenamojo rajono „Prime Park“ plėtotojas) komercijos direktorius Dmitrijus Golevas pavadino pasiūlymą kėsinimusi į vystytojų pajamas. „Palaikau viešojo ir privataus sektorių partnerystę, tačiau ji turėtų būti pagrįsta abipusiai naudingais susitarimais, o ne ribojančiomis priemonėmis, dėl kurių sėkmingi verslininkai taptų nemotyvuoti veikti“, – sakė jis.

„Pirmiausia reikia atsižvelgti į galimą investuotojų susidomėjimo projektais sumažėjimą, ypač padidėjusios rizikos ar neapibrėžtumo atvejais. Tai galėtų sulėtinti statybų tempą ir sumažinti naujo būsto pasiūlą, o tai savo ruožtu ne mažins, o didins nekilnojamojo turto kainas“, – sako URBAN projektų įkūrėja Olga Chasanova. Ji priminė, kad vystytojai dažnai prisiima „didelę riziką“, investuodami didelius išteklius į infrastruktūros plėtrą ir statybų kokybės gerinimą. Pelno ribojimas gali sumažinti šias investicijas, kurios turės įtakos būsto kokybei, aiškino O. Chasanova.