NATO galutinai sutarė. „Rusijai bus apribotos galimybės atkurti savo kariuomenę“

Rumunijos, Lenkijos ir Latvijos prezidentai birželio 11 d. paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Rusijos piktybinės hibridinės veiklos, nukreiptos į NATO nares.

Pareiškimas buvo paskelbtas birželio 11 d. Rygoje vykusiame Bukarešto devynių (B9) šalių susitikime, kuriame dalyvavo Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Anot pareiškimo, Rusija naudoja įvairias taktikas nuo sabotažo ir kibernetinių atakų iki nelegalios migracijos, kad destabilizuotų NATO šalis.

„Rusija yra ir išliks didžiausia ir tiesioginė grėsmė Aljanso saugumui. Kursime visapusę strategiją, skirtą atremti, atgrasyti ir atremti Rusiją, be kita ko, apribodami jos galimybes atstatyti savo kariuomenę ir kelti tolesnes grėsmes“, – sakoma pareiškime.

Prezidentai taip pat pabrėžė savo ketinimą ir toliau ryžtingai remti Ukrainą „tiek ilgai, kol Ukraina nugalėtų“.

„Tikimės, kad Vašingtono viršūnių susitikimo sprendimai padės Ukrainai visapusiškai sąveikauti su NATO ir nuties apčiuopiamą tiltą į jos narystę Aljanse“, – pareiškė trys lyderiai prieš liepos mėnesį Vašingtone įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Kelių Vakarų šalių žvalgybos tarnybos pranešė, kad Rusija visoje Europoje surengė keletą civilinių objektų padegimo išpuolių, siekdama paveikti ginklų tiekimą Ukrainai.

Remiantis „New York Times“ pranešimu, Rusijos karinės žvalgybos agentūra prižiūri šią kampaniją, siekdama pakirsti karinę jo sąjungininkų paramą Kyjivui.

Gegužės pabaigoje Lenkijoje buvo sulaikyti devyni asmenys, įtariami vykdę sabotažą Rusijos šnipų agentūrų vardu, kaltinimus Maskva neigia.

Estija sustiprins Ukrainos gynybą priešlėktuvinių raketų sistemomis „Mistral“.