„Mūsų pergalė buvo atidėta.“ Netikėti įvykiai. Ūžia visa šalis

Kairiųjų „Naujasis liaudies frontas“ (NFP), sekmadienį netikėtai laimėjęs antrąjį rinkimų į Prancūzijos parlamentą turą, pradinių prognozių duomenimis kraštutinius dešiniuosius palikdamas trečioje vietoje, pareiškė turintis įgaliojimus valdyti šalį.

Naujasis Jeano-Luco Mélenchono kraštutinės kairės partiją „La France Insoumise“ (Nesilankstanti Prancūzija), Socialistų partiją, Komunistų partiją, ekologus ir keletą mažesnių kairiųjų pažiūrų frakcijų vienijantis NFP žemutiniuose rūmuose (Nacionalinėje asamblėjoje) turėtų laimėti nuo 177 iki 198 iš 577 vietų, sekmadienį pasibaigus rinkimams prognozavo transliuotojai TF1 ir „France 2“.

„Prezidentas turi pareigą paprašyti „Naujojo liaudies fronto“ valdyti šalį“, – sekmadienį vakare pasirodžius pirmosioms prognozėms, pagal kurias jo aljansas buvo pirmoje vietoje, pareiškė Jeanas-Lucas Mélenchonas.

Jis paragino Emmanuelio Macrono centro stovyklai atstovaujantį ministrą pirmininką Gabrielį Attalį pasitraukti ir netrukus šis jo noras rodosi buvo išgirstas – G. Attalis paskelbė pirmadienį ryte įteiksiantis E. Macronui atstatydinimo raštą.

E. Macronas turėtų sutikti pralaimėjęs, teigė J. Mélenchonas, atmesdamas galimybę derėtis dėl aljanso su E. Macrono partijos „Ensemble“ (Drauge) stovykla.

Rinkimuose balsavo 67,5 proc. rinkėjų – gerokai daugiau nei praėjusiais metais.

Susiskaldžiusi Prancūzijos kairė susivienijo vos kelioms savaitėms, kad suformuotų neeiliniuose parlamento rinkimuose dalyvausiantį NFP. Tuo tarpu tarp kairiųjų vyksta ginčai, ypač dėl J. Mélenchono vadovavimo.

Šis populistas, garsėjantis savo euroskeptiškais pareiškimais ir aiškiai palaikantis Palestiną, yra smarkiai kritikuojamas net savo paties partijos viduje.

Kairės aljansas neturi nei aiškių vadovų, nei bendros programos.

„Nacionalinio susivienijimo“ šansus laimėti pirmąjį turą sumenkino suderinta antroje ir trečioje vietoje likusių frakcijų kampanija. Šios grupės sudarė susitarimą dėl maždaug 200 vietų parlamente ir iškėlė vieną kandidatą, tikėdamosi užkirsti kraštutinių dešiniųjų kandidatui kelią į pergalę.

Šis planas suveikė ir „Nacionalinio susivienijimo“ lyderis Jordanas Bardella neslėpė savo įsiūčio. Jis užsipuolė E. Macrono centristų stovyklą ir NFP, vadindamas juos „viena partija“ ir „negarbingu aljansu“.

E. Macrono kanceliarija pranešė, kad prezidentas siekia suformuoti naują vyriausybę. Iki priimdamas kokį nors sprendimą, valstybės vadovas palauks galutinių rinkimų rezultatų ir galutinio „Nacionalinio susivienijimo“ kompromisinio susitarimo, pranešė prezidentūra.

„Būdamas mūsų institucijų garantas, prezidentas užtikrins, kad nepriklausomas Prancūzijos liaudies pasirinkimas būtų gerbiamas“, – teigiama pranešime.

Prezidentūra taip pat nurodė, kad reikės pasiekti ir įstatymų leidėjų skaičių, būtiną tam, kad susidarytų absoliuti dauguma, pranešė BFMTV.

Kiti prezidento rinkimai Prancūzijoje įvyks 2027 m., juose favorite laikoma Marine Le Pen. E. Macronas dar vienai kadencijai balotiruotis nebegalės.

Triskart į Prancūzijos prezidento postą kandidatavusi Marine Le Pen sekmadienį pareiškė, kad kraštutinių dešiniųjų pergalė Prancūzijoje tebuvo atidėta, kai prieš tai prognozės parodė, jog jie parlamento rinkimuose atsilieka nuo kairiųjų ir centristų.

„Banga kyla. Ji šįkart nepakilo pakankamai aukštai, bet kyla toliau, todėl mūsų pergalė tebuvo atidėta“, – transliuotojui TF1 sakė M. Le Pen, pridurdama, kad atsisako „nusivilti rezultatu, rodančiu, jog mes padvigubinome savo parlamentarų skaičių“.