Tapo skurdesni nei Meksikoje. Rusija išmesta iš didžiausių ekonomikų sąrašo. Kas nutiko

Rublio vertės smukimas lėmė, kad Rusija iškrito iš didžiausių pasaulio ekonomikų dešimtuko – skaičiuojant absoliučiu dolerio dydžiu, o ne pagal perkamosios galios paritetą, kaip mėgsta Vladimiras Putinas.

2023 metais Rusijos ekonomika augo 3,6% – daugiau nei pasaulio, tačiau dėl rublio susilpnėjimo doleriais jos dydis sumažėjo 10,8% – nuo ​​2,27 iki 2,02 trilijono JAV dolerių, skaičiuoja Pasaulio bankas (PB). Dėl to Rusija ekonomikų dydžio reitinge iš aštuntos vietos nukrito į 11, atsilikdama nuo Italijos, Brazilijos ir Kanados, nors pernai jos augo lėčiau: atitinkamai 0,9%, 2,9% ir 1,1%.

Panaši situacija susiklostė ir su Japonija: dėl jenos nuvertėjimo ji nukrito į ketvirtą vietą, atsilikdama nuo Vokietijos. Jungtinės Valstijos pirmauja didžiuliu skirtumu: absoliučiais doleriais Amerikos ekonomika yra trečdaliu didesnė nei Kinijos ekonomika – atitinkamai 27,4 ir 17,8 trilijono dolerių.

Vertinant vienam gyventojui, Rusija atrodo daug blyškesnė: BVP 2023 metais buvo 13 817 USD, palyginti su 15 445 USD prieš metus – pagal šį rodiklį Rusija nukrito į 86 vietą (tarp Meksikos ir Argentinos).

Jau beveik 20 metų Rusija Pasaulio banko didžiausių ekonomikų sąraše yra 10-oje vietoje. Ji trumpam patenka į dešimtuką, o iš jo iškrenta, kai ištinka dar viena krizė ar devalvacija. Į dešimtuką ji pateko 2000-ųjų viduryje, kai ekonomika sparčiai augo, tačiau 2009 metais iškrito, grįžo atsigavus po krizės ir vėl iškrito 2015 metais. 2021 metais Rusija vėl buvo dešimta, o 2022 metais dėl nenormalaus rublio stiprėjimo pakilo į aštuntą vietą.

Šiais metais Rusija turi galimybę sugrįžti į dešimtuką. Ekonomika auga beveik taip pat sparčiai, kaip ir pernai (TVF prognozuoja 3,2 proc., Centrinio banko apklausti analitikai – 2,9 proc.), o nuo metų pradžios rublis dolerio atžvilgiu šiek tiek sustiprėjo. Metų pabaigoje jis silpnės, tikisi dauguma analitikų, tačiau doleris daugumos valiutų atžvilgiu stiprėja (nuo metų pradžios DXY indeksas priaugo beveik 3 proc.).

Rusijos pareigūnai, sekdami Vladimiru Putinu, teikia pirmenybę kitokiam reitingui – ne pagal absoliutų BVP dydį, kuris labai priklauso nuo valiutų svyravimų, o pagal perkamosios galios paritetą (PPP). Jame Rusija stovi daug aukščiau ir nuolat patenka į dešimtuką.

Jis turi trūkumų: PPP yra apytikslis. Perkamosios galios metodas leidžia koreguoti kainų skirtumus, bet ne idealiai, aiškino NES profesorė Natalija Volčkova: vartojimo struktūra visose šalyse skirtinga, o krepšelis, pagal kurį skaičiuojama perkamoji galia, nevienodas. Be to, PPP skaičiuojamas remiantis kas kelerius metus atliekamų kainų tyrimų rezultatais ir jų ekstrapoliacija – priklauso ir nuo prognozės kokybės (pavyzdžiui, Pasaulio banko ir TVF jos skiriasi).

Kartais tai lemia šuolį ekonomikos reitinge pagal PPP. Pernai Rusija jame aplenkė Vokietiją ir pakilo į penktą vietą (ir pirmą Europoje). Vasarį V. Putinas pranešime Federalinei Asamblėjai pareikalavo iki 2030 metų pasiekti ketvirtą vietą ir davė tokius nurodymus vyriausybei, tačiau Pasaulio bankas pakoregavo skaičiavimus, o balandį Rusija nukrito į šeštą vietą. Tada atkeliavo nauji kainų apklausos duomenys, o dabar Rusija yra ketvirta – V. Putino įsakymas įvykdytas.

Vieta ekonomikų reitinge pagal PPP yra tik „mūsų vertinimas, kad vaikinai viename pastate (PB) mąsto šiek tiek geriau nei vaikinai kitame pastate (TVF),“ pažymėjo „Bloomberg Economics“ Rusijos ir NVS ekonomistas Aleksandras Isakovas.