„Tai precendento neturintis įvykis.“ Rusai išsigandę. Jie priversti grįžti į Sovietų Sąjungos laikus

Rusijos centrinis bankas penktadienį padidino bazinę palūkanų normą nuo 16% iki 18%, tai buvo lauktas žingsnis, šaliai stengiantis kovoti su infliacija, didėjant išlaidoms karui Ukrainoje ir ekonomikoje išplitusiam darbo jėgos trūkumui, dėl ko kyla atlyginimai.

„Infliacija paspartėjo ir gerokai viršija Rusijos banko balandžio mėnesio prognozes“, – teigiama reguliuotojo pranešime spaudai. „Vidaus paklausos augimas vis dar pranoksta galimybes plėsti prekių ir paslaugų pasiūlą.“

Dėl šios priežasties bankas paaiškino, kad „reikia dar griežtinti pinigų politiką“, kad vyriausybė pasiektų 4 proc. infliacijos tikslą. Jis taip pat patikslino 2024 m. infliacijos prognozę iki 6,5–7 proc., pridurdamas, kad tikisi, kad 2025 m. infliacija sumažės iki 4–4,5 proc.

Penktadienio palūkanų didinimas yra šeštasis per kiek daugiau nei metus. Paskutinį kartą Rusijos centrinis bankas palūkanų normas didino praėjusių metų gruodį,  nuo 15% iki 16%, rašo „Reuters“.

Pasak prezidento Vladimiro Putino, Rusija šiais metais gynybai ir saugumui skirs beveik 9% savo BVP – tai precedento neturintis skaičius nuo Sovietų Sąjungos laikų, kai šalis didina ginklų gamybą karui Ukrainoje.

Šis viešųjų išlaidų padidėjimas kartu su rekordiniu darbo jėgos trūkumu daugelyje sektorių sukūrė infliacijos spiralę, kurios Rusija nesugebėjo atsikratyti, nepaisant laipsniško palūkanų normų didinimo per pastaruosius metus.

Rusijos federalinis biudžetas per pastaruosius trejus metus šoktelėjo beveik 50% – nuo ​​24,8 trilijonų rublių (289 mlrd. USD) 2021 m. iki planuotų 36,6 trilijonų rublių (427 mlrd. USD) šiemet.

Atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį išlaidų nukreipia valstybė, kuri mažiau reaguoja į didesnes skolinimosi išlaidas, analitikai baiminasi, kad palūkanų normų didinimas gali būti neveiksminga priemonė kovojant su infliacija.

Vartojimo kainos yra opi tema Rusijoje, kur daugelis žmonių beveik neturi santaupų ir atsimena hiperinfliaciją ir ekonominį nestabilumą praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir vėlyvaisiais sovietiniais metais.

Tačiau valdžiai darosi vis sunkiau apsaugoti civilinę ekonomiką nuo karo Ukrainoje, kurį jie ir toliau vadina „specialia karine operacija“, išlaidų.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė esantis susirūpinęs dėl aukšto lygio infliacijos ir teigė, kad imamasi „priemonių“ šiai problemai spręsti.

Rusijos centrinis bankas kitą bazinių palūkanų normų aptarimo posėdį surengs rugsėjo 13 d. Penktadienį jis nenurodė, ar tame susitikime tikisi dar vieno palūkanų kėlimo.