Paskutinio mūšio įsakas. Rusijoje smarkiai padidintos vienkartinės išmokos pasirengusiems vykti į karą su Ukraina

Naujas 2024 metų liepos 31 dienos Putino* įsakas dėl vienkartinės išmokos padidinimo tiems, kas nori vykti į karą su Ukraina, mažiausiai iki 800 tūkstančių rublių (400 tūkst. rb. — iš federalinio biudžeto ir ne mažiau 400 tūkstančių rublių iš regiono biudžeto) — tai desperatiškas žingsnis. „Paskutinio mūšio“ įsakas.

Lig tol vienkartinės išmokos pasirengusiems išnuomoti valstybei savo gyvybę ir sveikatą, ir eiti žudyti savo brolių slavų, buvo 195 tūkstančiai rublių. Kitaip tariant, vienkartinės išmokos suma kontraktininkams, tarp kurių, remiantis įsaku, patenka ir (dėmesio!) mobilizuotieji, Putino plunksnos brūkštelėjimu išaugo net keturis (!) kartus.

Kaip sakoma, skubėkite, ribotas pasiūlymas! Tačiau ribotas ne galinčiųjų savo gyvybę ir sveikatą atiduoti skaičius, — čia limitų nėra, o laikas. „Akcija“ veikia nuo rugpjūčio 1-osios iki gruodžio 31-osios.

Iš kur toks valstybės dosnumas ir kodėl tokie laiko apribojimai — apie tai žemiau.

Jei trumpai, tai Putinas labai skuba. Jam skubiai, tiesiog per artimiausius kelis mėnesius, reikia „pergalės“. Tiksliau to, ką jis galės pateikti kaip pergalę savo branduoliniam elektoratui. O pergale, kaip ne kartą teko pažymėti, Rusijoje vadinamos iš kitų valstybių atimtos teritorijos.

Tuo tarpu Putinui dabar nebesvarbu, kad bet kuriuo atveju karas iš tiesų baigsis katastrofišku Rusijos pralaimėjimu. Ganėtinai užtikrintai galima prognozuoti, kad Kyivas nekris, kaip nekris daugiau nei vienas Ukrainos srities centras. Frontas nebus praplėštas, Ukrainos armija nepabėgs, kaip nepabėgo per du du puse karo metų. Priminsiu, kad 2022 metų pavasarį rusų kariuomenė buvo užgrobusi vienintelį Ukrainos regiono centrą — Khersoną, o ir iš jo okupantams teko bėgti dar 2022 metų lapkritį, gresiant jų 30 tūkstančių grupuotės apsupčiai. Tuo pat metu UGP išvalė nuo rusų okupantų Kyivo sritį ir didžiąją dalį Charkivo srities.

Karas pralaimėtas dar ir todėl, kad jos oficialiai paskelbti tikslai: Ukrainos „denacifikacija“ ir „demilitarizacija“, ketinimas padidinti Ukrainos ir NATO raketų bei bepiločių „skrydžio laiką“ iki Kremliaus, „atstumiant“ vakarines Rusijos sienas — neišpildyti.

Dar daugiau. Savo „SKO“ (o iš tiesų — plataus masto grobikišku karu) Putinas pasiekė diametraliai priešingų rezultatų.

Ką iš putiniškos propagandos į paprastą rusų kalbą išvertus, reiškia eufemizmas „denacifikacija“? Jis reiškia Ukrainos nacionalinio identiteto sunaikinimą ir fizinį sunaikinimą tų jo nešiotojų, kurie šiam genocidui priešinsis. Būtent tokios užduotys buvo iškeltos. Ir š užduotie ne tik nėra įgyvendinta. Ukrainos nacionalinį identitetą šis karas pakėlė į tokias aukštumas, kuriose jis niekados anksčiau nebuvo. Dabar jau galima tiksliai pasakyti, kad ukrainiečiai kovoje su su daugkart jėgomis juos viršijančiu priešu atsilaikė. Jie išsaugojo savo valstybę, o kartu ir save, kaip etnosą, ir savo senąją sostinę — Kyivą.

Kito oficialaus Kremliaus tikslo šiame kare — „demilitarizacijos“ — reikalai dar blogesni. Ukraina dabar ginkluota taip, kaip jokia kita Europos valstybė.

NATO sienos ne tik nenutolo, bet ir atvirkščiai, kaip niekada anksčiau prisiartino prie Maskvos ir ypač, prie Sankt Peterburgo. Nekalbant jau apie tai, kad Rusijos siena su NATO, prie Šiaurės Atlanto aljanso prisijungus Švedijai ir Suomijai, pailgėjo beveik 1272 kilometrais.

Buvęs putiniškas finansų ministras Michailas Zadornovas nesenai pažymėjo: „Mūsų didybės jausmas visiškai neatitinka mūsų vaidmens pasaulio ekonomikoje — jis nenumaldomai mąžta. Tačiau visas karines, politines ir geopolitines ambicijos riboje BVP dydis“. Jo žodžiais tariant, „gynybos biudžetas vis viena yra dalis — 3–5% tavo BVP“. Ekonomistas Rusijos ekonomiką prilygino „kūnui su tuo tuoj atplyšiančiu trombu“.

Be galo leisti trilijonus rublių ne kūrimui, o griovimui, neįmanoma. Rusijos ekonomika artinasi prie savo ribos. Taip pat ir karinės gamybos. Toliau belieka tik įjungti spausdinimo mašiną. Tačiau tai neišvengiamai paspartins infliaciją ir sustiprins ir taip jau pastebimą visuomenės nepasitenkinimą.

Dar vienas svarbus momentas. Vienkartinės išmokos važiuojantiems mirti į Ukrainą bendra suma, kaip buvo pažymėta, dabar bus 800 tūkstančių rublių. Ir čia turint omenyje, kad kai kuriuose Rusijos regionuose ji gerokai didesnė. Pavyzdžiui, Jamalo-Nencų autonominėje srityje ji yra iki 1,1 milijono rublių, Maskvoej — 1,9 mln. rb. Ir ką? Iš visko sprendžiant, netgi tokie, vidutinio ruso požiūriu astronominiai, skaičiai nelabai padeda gausinti gretas geidaujančių pasirašyti kontraktą su mirtimi — tai yra, gimtąją valstybe.

Tai reiškia, kad Putinas viltis vėl deda į provinciją, nes jokiu kitu būdu tokio smarkaus vienkartinių išmokų padidinimo nebūtų buvę. Dėl to įsake paminėti ir mobilizuotieji. O tai reiškia, Rusijos artimiausiais mėnesiais laukia eilinė „ribota“ mobilizaciją.

Kaip jau pažymėta, Putino įsakas dėl vienkartinių išmokų keturgubo padidinimo yra laikinas — veiks nuo rugpjūčio 1-os iki gruodžio 31-os dienos. Būtent šiuo periodu, o veikiausiai rugpjūtį-rugsėjį, t.y. iki rudeninių lietų, Putino armija pasistengs užgrobti maksimaliai daug Ukrainos teritorijos.

Tuo tarpu, du vasaros mėnesius jau vyko eilinis masinis kariuomenės puolimas, kuris, jei neskaitysime kelių sugriautų kaimų, kuriuos okupantai užgrobė didžiulių aukų kaina, daugiau nieko neatnešė.

Tuo tarpu Ukraina per tą laiką parengė papildomus žmonių resursus. Šalyje įskaitinius įrašus atnaujino apie penkis milijonus žmonių. Jau suformuoti nauji kariniai daliniai, kuriuose yra bent kelios dešimtys tūkstančių kareivių ir karininkų. Ginkluotėn galų gale pateko pirmieji F-16. Beje, gali būti, kad sėkmingas šimtaprocentinis visų Putino liepos 31-os įsako publikavimo dieną eilinėje masinėje atakoje prieš Ukrainą dalyvavusių rusiškų dronų ir raketų sunaikinimas susijęs būtent su F-16 atsiradimu ginkluotėje.

Apibendrinant, reikia konstatuoti: paskutinis mūšis su Ukraina, kuriam dabar Putinas rengia savo pavaldinius, iš tiesų taps paskutiniu dešimtims tūkstančių tų, kurie už šio masalo užkibs. Tačiau kiekvienas iš jų, kol gyvas, gali pasirinkti ir pagalvoti — ar jam reikia dalyvauti niekšiškame brolžudiškame kare?

A. Želeninas
republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.