„Vokietijoje pasitikėjimas yra rimtai pažeistas.“ Šokas Europai. Ką daro vokiečiai

Remiantis Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) atlikta apklausa, keturios iš dešimties Vokietijos pramonės įmonių svarsto galimybę sumažinti gamybą arba perkelti ją į užsienį dėl aukštų energijos kainų ir neapibrėžtumo dėl energetikos politikos, rašo „cleanenergywire.org“.

Iš 3000 apie 37 proc apklaustų įmonių teigė svarstančios tokius žingsnius, 2023 metais tokių buvo 32 proc., o 2022 metais – 21 proc. Kalbant apie daugiausia energijos suvartojančias įmones, tokią galimybę svarstytų net 45 proc. iš jų. Didelės įmonės (kuriose dirba virš 500 darbuotojų), net 51 proc., teigė, kad tai galėtų būti geras pasirinkimas.

Kaip rašoma svetainėje, daugelis apklaustų įmonių teigė, kad didelės energijos kainos neleidžia investuoti į klimato veiksnius, tyrimus ir kitas sritis. Pagrindiniai trukdžiai yra biurokratija ir planavimo saugumo stoka.

„Vokietijoje pasitikėjimas energetikos politika yra rimtai pažeistas“, – portalui sakė DIHK vadovo pavaduotojas Achimas Dercksas.

Jo nuomone, Vokietijos valdžios institucijos nesuteikė įmonėms aiškios patikimos ir įperkamos energijos tiekimo perspektyvos ateityje. A. Dercksas pabrėžė, kad „vis daugiau įmonių perėjimą prie aplinką tausojančios energijos mato kaip grėsmę, o ne galimybę“.

„Įmonės vis dar mato daug daugiau grėsmių nei galimybių“, – sakė A. Dercksas ir perspėjo, kad „jei nebus imtasi atsakomųjų priemonių, Vokietija gali atsidurti nuolatinės deindustrializacijos pradžioje“.

2022 m. energetikos krizė drastiškai padidino energijos kainas visoje Europoje. Tai labai stipriai paveikė Vokietijos ekonomiką tuo metu, kai šalis atsigavo nuo koronaviruso pandemijos. Kaip rašo portalas, „kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė įvedė nemažai priemonių, skirtų mažinti kainas, mažinti biurokratiją ir paskatinti pramonės atgimimą“. Verslininkų teigimu, jos problemos neišsprendžia ir „jų įgyvendinimas užima per daug laiko“.