Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis

Maskva, kalba Vašingtonas. Ką liudija padažnėję Baltųjų Rūmų ir Rusijos valdžios kontaktai

2024-08-08 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (220)
    Share

Panašu, jau dabar kuriamas pagrindas tokio pasaulio, kuriame Putinas* ne tik gyvens, bet ir valdys dar labai ilgai. Tiesa, atidžiai kontroliuojamas civilizuoto pasaulio

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iš pirmo žvilgsnio keisti dalykai dedasi pastaruoju metu. Liepos 12 dieną RF gynybos ministras Andrejus Belousovas paskambino savo amerikiečiui kolegai Lloydui Austinui. Kaip vėliau sužinojo The New York Times, Belousovas pranešė Austinui, kad Rusijos žvalgyba turi duomenų apie Ukrainos specialiųjų tarnybų planus likviduoti Karinio jūrų laivyno dienos proga rengiamame parade patį ministrą kartu su Putinu. Austinas dėl tokios informacijos išreiškė stiprią nuostabą ir Belousovui pažadėjo Ukrainos vadovybę nuo tokių planų atkalbėti.

Nei Ukrainoje, nei Rusijoje šios istorijos niekas pernelyg nekomentavo. Tiesiog konstatavo, kad Austinas su Belousovu ir su Ukrainos vadovais kalbėjosi, o pasikėsinimas neįvyko. Ir viskas. Oficialusis Kyivas kelias dienas šia tema tylėjo. Po kelių dienų GUR pareiškė, kad pasirengimas pasikėsinimui į Putiną — visiškas melas.

Visgi tai ne vienintelė panaši šiomis dienomis iškilusi istorija. Taip pat publikuojami pranešimai, kad amerikiečiai uždraudė ukrainiečiams smūgiuoti JAV pagamintomis ATACMS raketomis į Rusijos karinį aerodromą, kuriame bazavosi dešimtys RF naikintuvų Su-34. O Voronež-Maljševo aviacijos bazė, apie kurią kalbama, yra už 100 mylių nuo Ukrainos-Rusijos sienos, tai yra formaliai tokiu atstumu, kokiu amerikiečiai savo ginkluotės naudoti Kyjivui nedraudžia. Kaip praneša Forbes, po amerikiečių derybų šia tema su ukrainiečių vadais, Rusija skubiai perkėlė šiuos lėktuvus į šalies gilumą.

 

Na, ir galų gale, trečioji svarbi informacija, kuri, drauge su aukščiau pateiktais dviem atvejais, dera su atitinkama tendencija. Ja pasidalijo buvęs sovietų žvalgas, o dabar JAV gyvenantis populiarus blogeris Jurijus Švecas. Pasak jo, pagrindinė dabartinio RF Saugumo Tarybos vadovo Sergejaus Šoigu vizito Teherane užduotis buvo įkalbėti Irano vadovybę atsakyti Izraeliui už Hamas vadovo Chanini nužudymą „minkščiau“. Priminsime, kad lig tol Maskvos strategija Artimuosiuose Rytuose buvo, stengtis ten įžiebti didelį akrą, taip atitraukiant Amerikos ir jos sąjungininkų Europoje jėgas nuo Ukrainos.

 

Suprantama, lieka klausimas: ar iš viso buvo reali rengimosi pasikėsinimo į Putiną ir Belousovą per KJL paradą grėsmė — ar tai tiesiog eilinė informacinė antis?

Norint tai suprasti, iš pradžių pabandykime atsakyti į klausimą, o ar turi Ukraina tokias smūgiavimo Putinui galimybes. Juk paradas turėjo vykti (ir įvyko) Sankt Peterburge, o tai toloka nuo Ukrainos. Žinoma, ukrainiečių dronai nuskrieja ir toliau. Tačiau suprantama, kad, rengiantis Putinio pasirodymui liaudžiai, dangus aplink vietą, kur jis turi pasirodyti, uždengiamas visomis įmanomomis PLG priemonėmis. Be to, dabar atakos dronai — ne viršgarsinės raketos. Jos kol kas skraido maždaug 100–200 km/h greičiu.

Ar Ukraina turi didelio tikslumo raketas, panašias į tas, kuriomis amerikiečiai prieš kelis metus sunaikino Irano Islamo revoliucijos sargybos korpuso vadą, ar kuriomis izraeliečiai visai neseniai likvidavo HAMAS lyderį Ismailą Haniyeh?

Užtikrintai nežinoma, bet ir atmesti to negalima. „Amerikos balso“ praneša, kad liepos 6 dieną Štabo posėdyje Volodymyras Zelenskis pareiškė apie lėšas „papildomam mūsų raketų programos finansavimui. Nuosavos gamybos raketų bus daugiau“. Kokių raketų, Ukrainos prezidentas nepatikslino, bet suprantama, įvairių. Ukraina dar SSRS laikais buvo vienu iš sovietinės pramonės — konkrečiai, raketų statybos — centrų. Natūralu, kad karas paskatino šios atšakos vystymąsi ne tik RF, bet ir Ukrainoje.

 

Tuo tarpu vakar Kursko srities teritorijoje prasidėjo UGP „specialioji karinė operacija“, kurios metu, kaip pranešama, 14 gyvenviečių Rusijoje 350 km² plote perėjo Ukrainos kariuomenės kontrolėn, o nelaisvėn pateko ~300 rusų kareivių (tokių rezultatų per tokį trumpą laiką nematėme jau seniai). Ir kaip mat pasirodė dar vienas vis glaudesnių Maskvos ir Vašingtono kontaktų liudijimas. Baltieji Rūmai ketina prašyti Kyjivo paaiškinti šiuos įvykius. Po eilinio Belousovo skambučio?

Visa tai, mano nuomone, rodo, kad JAV valdžia jau rengiasi pokariniam gyvenimui ir bendravimui su Putinu. Ukraina, žinoma, privalo nugalėti, bet ne triuškinamai. Rusijos dučė privalo išsaugoti veidą prieš užsienio auditoriją ir pats išlikti grynai fiziškai. Nes priešingu atveju (kaip, veikiausiai, galvoja Vašingtonas, remdamasis pageltusiais dar sovietinių laikų vertinimais), prasidės „nevaldomas“ Rusijos griuvimas, chaosas ir kiti globalūs nemalonumai, kuriems JAV moraliai nepasirengusi.

 

Tai yra, apie jokius pokarinius svarbiausių karo nusikaltėlių baudimus kalbos nėra. Jeigu Putinas išves kariuomenę bent iš dalies užgrobtų Ukrainos teritorijų ir, pavyzdžiui, sutiks perduoti užšaldytus RF aktyvus kaip reparacijas atstatyti Ukrainai, tai jį, gal dar ir grąžins į padorių politikų būrį ir netgi, ką gali žinoti! — vėl pavers G7 į G8, kaip jau užsiminė buvęs Didžiosios Britanijos ministras Borisas Johnsonas.

Žinoma, Putinu niekados nebebus pasitikima. Vakarai toliau vystys savo KPK, stiprins ginkluotąsias pajėgas, dislokuodami jas prie RF sienos. Tai patvirtina ir žiniasklaidos pranešimai apie sėkmingus JAV hipergarsinių raketų bandymus, ir The Times informacija apie aviacijos bazės Rumunijoje „Michai-Kogelničana“, netoli nuo sienos su Ukraina, „NATO tvirtove“. Kaip rašoma, jis bus dvigubai didesnė už garsiąją Vokietijos Ramštaino oro bazę ir taps stambiausia NATO baze Europoje. Ten bus dislokuota 10 tūkst. karių ir branduoliniai JAV bombonešiai.

 

Kitaip tariant, dabar kuriamas pagrindas tokio pasaulio, kuriame Putinas ne tik gyvens, bet ir valdys dar labai ilgai. Tiesa, akylai kontroliuojamas civilizuoto pasaulio. Visiems Rusijos kaimynams ir visiems mąstantiems rusams, tiek šalies viduje, tiek už jos ribų, tokia perspektyva — žinoma, tikras košmaras. Bet į jų nuomonę pasaulis, panašu, pasirengęs nekreipti dėmesio.


republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.




Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
123(0)
111(0)
99(1)
92(4)
90(0)
71(0)
68(2)
67(0)
54(0)
45(1)
Savaitės
198(0)
196(0)
193(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
308(3)
303(6)
295(0)
294(2)
293(2)