„Proveržis paieškose.“ Atrado didžiulius ir pirmus tokius dujų telkinius

Kinija Pietų Kinijos jūroje aptiko gausių gamtinių dujų išteklių, ketvirtadienį rašo „South China Morning Post“ (SCMP). Tai įtampos židinys dėl Kinijos Liaudies Respublikos pretenzijų į sritis, kurios persidengia su aplinkinių šalių išskirtinėmis ekonominėmis zonomis.

Apskaičiuota, kad „Lingshui 36-1“ telkinyje pietrytinėje Hainano salos dalyje yra daugiau nei 100 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų, pranešė vyriausybės naujienų agentūra „Xinhua“, kurią cituoja SCMP.

Apie naujausią „žvalgybos proveržį“ birželį paskelbė naftos bendrovė „China National Offshore Oil Corporation“ (CNOOC), o radinį trečiadienį patikrino ir užregistravo valstybės institucijos.

Žiniasklaidos teigimu, tai pirmasis pasaulyje telkinys, esantis „negiliai po paviršiumi (dugne) labai giliuose jūros vandenyse“.

Honkongo dienraštis primena, kad Pekinas turi „istorinių“ pretenzijų į 90 proc. Pietų Kinijos jūros zonos, kuri žemėlapiuose žymima vadinamąja devynių brūkšnių linija, pirmą kartą nubrėžta Pekino valdžios 1947 m.

Šioje jūroje, per kurią gabenama dauguma Kinijos prekių, taip pat yra gausių žvejybos plotų ir gamtinių dujų bei naftos telkinių, nors jų dydis nežinomas.

KLR teritorinės pretenzijos sutampa su Vietnamo, Malaizijos, Brunėjaus, Indonezijos ir Filipinų išskirtinėmis ekonominėmis zonomis. 2016 metais JT Nuolatinis arbitražo teismas nusprendė, kad Kinijos pretenzijos neturi teisinio pagrindo. Tačiau Pekino vyriausybė nepaisė jo sprendimo, o ginčijamoje vietovėje ir toliau vyksta incidentai.

SCMP primena, kad Pekinas iki šiol taip pat bandė sustabdyti „vienašališkus“ kitų šalių naftos ir dujų telkinių tyrimus bei žvalgymus Pietų Kinijos jūroje.

Kinijos pakrančių apsaugos laivai tariamai sutrikdė Malaizijos dujų projektų operacijas, o per pastaruosius kelerius metus įvyko kelios Kinijos ir Vietnamo laivų konfrontacijos netoli Vietnamo gręžinių.