Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis

„Verdantis vanduo, akmenys ir krūvos purvo skrieja į orą.“ Beprotiška žinia. Sprogo Jeloustounas (Foto)

2024-08-09 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (385)
    Share

Ten snaudžia superugnikalnis.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Antradienio rytą Jeloustouno nacionalinio parko Biskvitų baseino zoną supurtė hidroterminis sprogimas, dėl kurio turistai metėsi į saugią vietą, nes verdantis vanduo, akmenys ir krūvos purvo išskriejo į orą su didžiuliu garų srautu.

Parko pareigūnai teigia, kad apie sužeistuosius nepranešama. Tačiau saugumo sumetimais Biskvitų baseinas, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelę ir lentų takus, laikinai uždarytas. Nacionalinio parko tarnybos pasidalytose pasekmių nuotraukose matyti, kad buvo apgadintas lentinis takas.

Galbūt tai nėra tas riaumojimas, kurį galėtumėte girdėti iš vietos, kurioje yra apokaliptinis superugnikalnis, galintis nušluoti žemyną, bet nesijaudinkite: pareigūnai sako, kad tai nėra didelio ugnikalnio ženklas.

„Jokie kiti stebėjimo duomenys nerodo pasikeitimų Jeloustouno regione“, – sakoma parko tarnybos pranešime. „Šiandieninis sprogimas neatspindi vulkaninės sistemos pokyčių, kurie išlieka normalaus foninio aktyvumo lygio.“

Hidroterminiai sprogimai Jeloustoune nėra neįprasti ir paprastai įvyksta vieną ar du kartus per metus. Tačiau ne kasdien sulaukiate tokių įspūdingų kadrų, o vaizdo įrašai rodo, kaip išsigandę turistai atrodo šalia tamsaus išsiveržimo stulpo.

 

Jis didelis, tačiau, palyginti su kai kuriais kitais hidroterminiais sprogimais, kurie įvyko praeityje, nėra gigantiškas.

JAV geologijos tarnybos duomenimis, šie staigūs suslėgto, perkaitinto vandens išsiveržimai kartais gali siekti daugiau nei 1,7 km ir palikti tokio pat skersmens kraterius. Didžiausias mums žinomas hidroterminis krateris yra maždaug 2,3 km skersmens, susiformavęs prieš 13 800 metų.

Tačiau daugelis hidroterminių sprogimų gali siekti 10 metrų, o dideli įvyksta vidutiniškai tik kas 700 metų.

 

Niekas niekada nebuvo žuvęs dėl vieno iš šių įvykių, tačiau jų nepastovumas kelia unikalų pavojų. „Hidroterminius sprogimus, kai vanduo staiga ima garuoti, yra sunku nuspėti“, – X, anksčiau „Twitter“, paskelbė USGS. „Jie gali visai neduoti įspėjamųjų ženklų“.

Mokslininkai ieško daugelio pirmtakų, pranašaujančių magminį išsiveržimą, pavyzdžiui, žemės drebėjimų dažnio ir intensyvumo padidėjimą. Taip pat galime tikėtis, kad netoliese esančiose ugnikalnių angose, vadinamose fumaroliais, bus didesnis aktyvumas.

„Tokie hidroterminiai sprogimai, kaip šiandien, nėra artėjančių ugnikalnių išsiveržimų požymis ir nėra sukelti į paviršių kylančios magmos“, – sakoma Jeloustouno ugnikalnių observatorijos vyriausiojo mokslininko Michaelo Polando pranešime.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(11)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
130(7)
123(2)
97(0)
56(1)
55(0)
44(1)
36(0)
34(0)
22(0)
12(3)
Savaitės
198(0)
196(0)
193(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
309(3)
303(6)
296(0)
294(2)
293(2)