„Tai slapta mirtis.“ Nepaprastas įvykis Rusijoje. Kas nutiko supervalstybei?

Rusijos naftos sektorius yra tokioje apgailėtinoje padėtyje, kad vyriausybė nusprendė įslaptinti duomenis apie degalų gavybos apimtis. 

Apie tai rašo įtakingas Rusijos „Telegram“ kanalas „Sito Sokrata“. 

Neseniai įvyko iš pirmo žvilgsnio eilinis, bet iš tiesų labai nepaprastas įvykis. „Rosstat“ įslaptino informaciją apie naftos produktų gavybos apimtis Rusijoje. Tokį sprendimą tiesiogiai priėmė ministras pirmininkas Mišustinas. Dabar rusai negalės sužinoti, kiek šalyje pagaminama dyzelino, mazuto, suskystinto propano ir butano.  

Vyriausybė šią priemonę aiškina rūpesčiu galutiniu vartotoju, kuriam visiškai nebūtina žinoti apie naftos perdirbimo būklę Rusijoje ir naftos produktų, naudojamų transporte ir naudojamų kitoms reikmėms, kilmę. Esą duomenų trūkumas nedarys neigiamo spaudimo rinkai ir nebus dirbtinai keliamas ažiotažas. 

Tikroji slaptumo priežastis – žala, kurią padarė Ukrainos bepiločiai orlaiviai, atakavę Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos saugyklas. Ukrainos pusės reakcija yra visiškai pagrįsta, nes nuo 2022 m. rugsėjo Rusijos Federacija nesiliauja vykdžiusi energetinio teroro, atitinkamai degantys energetikos sektoriaus objektai įvairiose Rusijos europinės dalies vietose – tiesioginė jos pačios agresijos pasekmė. 

Vien gaisras Proletarsko naftos bazėje sunaikino daugiau kaip 100 000 kubinių metrų dyzelinio kuro, o pats gaisras buvo didžiausias nuo atsakomųjų smūgių iš Ukrainos pusės pradžios. Tikslus dyzelino gaisro Rostovo srityje padarinių mastas nežinomas, tačiau jis tikriausiai išgąsdino Mišustiną, kuris nusprendė įslaptinti informaciją apie naftos perdirbimą. 

Šiuo metu reikalai neatrodo katastrofiški; tikriausiai dalį naftos produktų trūkumo pavyks likviduoti pasitelkus tiekimą iš Azerbaidžano ir Centrinės Azijos šalių. 

Tačiau strateginiu lygmeniu Rusija balansuoja ties riba prarasti „energetinės supervalstybės“ statusą. 

Rusijos mokslų akademijos Energetikos tyrimų instituto ekspertų teigimu, Rusija, praradusi galimybę naudotis Vakarų technologijomis ir pagrindinėmis žaliavų rinkomis, per artimiausius 25 metus neteks 40 proc. kuro eksporto, o jos pajamos sumažės 2,8 karto. Be to, jei 2010-ųjų pabaigoje angliavandenilių eksportas sudarė apie trečdalį Rusijos BVP, tai per ateinantį dešimtmetį kuro ir energetikos sektoriaus indėlis į šalies BVP sumažės penkis kartus! Padėtį galėtų pataisyti išorės investicijos į energetikos rinką, tačiau dėl sankcijų jos paprasčiausiai neįmanomos.

Taigi šiuo karu Putinas Irano ir arabų pasaulio džiaugsmui tiesiog išstumia Rusiją iš naftos lygos. Netrukus pati šalis pasidarys priklausoma nuo naftos importo. Taip atrodo slapta buvusios pagrindinės naftos supervalstybės mirtis.