Paskelbtos 2024-ųjų IgNobelio premijos. Nuo balandžių raketose iki girtų kirmėlių

Taikos balandžiai

Šių metų IgNobelio apdovanojimų laimėtojų pasiekimai apima platų žmogaus, botanikos ir kitų rūšių tyrimų spektrą, tame tarpe – ir paukščių.

Prieš pradedant naudoti gyvus balandžius raketų skrydžio trajektorijoms nukreipti, vertėtų atlikti eksperimentus – ir išsiaiškinti, ar įmanoma juos apgyvendinti raketos viduje. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje amerikiečių psichologas Burrhusas Fredericas Skinneris ėmėsi tokių eksperimentų. Šiais metais jam po mirties buvo įteikta IgNobelio taikos premija.

B. F. Skinerio dukra Julie dalyvavo ceremonijoje, kur jo vardu priėmė premiją. B. F. Skinneris buvo biheviorizmo srities gigantas. Praėjus daugeliui metų po eksperimentų su balandžiais raketose, jis rašė: „Per trumpą „Balandžių projekto“ gyvavimo laiką įvyko kažkas, ką prireikė daug laiko įvertinti. Mums iškilusi praktinė užduotis sukūrė naują požiūrį į organizmų elgseną“.

Augalų stiliaus pojūtis

Panašų esminį požiūrio pokytį gali lemti 2024 m. IgNobelio botanikos premijos laureatų Jacob White ir Felipe Yamashita darbas. Jie rado įrodymų, kad kai kurie augalai mėgdžioja šalia esančių dirbtinių plastikinių augalų formas. Išsamesnė informacija pateikiama jų tyrime, kurį galima rasti čia.

Marjolaine Willems ir jos kolegos atsiėmė anatomijos prizą už tai, kad ištyrė, ar plaukai ant daugumos Šiaurės pusrutulio žmonių galvų sukasi ta pačia kryptimi (pagal laikrodžio rodyklę ar prieš laikrodžio rodyklę) kaip ir ant daugumos Pietų pusrutulio žmonių galvų.

Išsami informacija apie tai pateikiama jos moksliniame straipsnyje „Genetinis determinizmas ir pusrutulio įtaka plaukų sūkurių formavimuisi“.

Užpakalinis vėjas

Tyrimus, už kuriuos Takanori Takebe ir jo kolegos pelnė fiziologijos premiją, lydi nesuskaičiuojama daugybė metaforų ir posakių. Nes komanda atrado, kad daugelis žinduolių gali kvėpuoti per išangę.

Atkaklumas atsipirko tikimybių premijos laureatams Františekui Bartošui, Ericui-Janui Wagenmakersui, Alexandrai Sarafoglou, Henrikui Godmannui ir maždaug 50 kolegų, kurių dauguma buvo studentai. Kartu jie teoriškai ir 350 757 eksperimentais įrodė, kad metant monetą, ji dažniausiai krenta ant tos pačios pusės, ant kurios nukrito pirmąkart.

Skausmingas placebas

Lievenas Schenkas, Tahmine Fadai ir Christianas Büchelis pelnė medicinos apdovanojimą už tai, kad įrodė, jog netikri vaistai, sukeliantys skausmingą šalutinį poveikį, gali būti veiksmingesni už netikrus vaistus, nesukeliančius skausmingo šalutinio poveikio.

Jų tyrimas primena Dano Ariely ir jo kolegų straipsnį, kuris 2008 m. laimėjo IgNobelio medicinos premiją už tai, kad įrodė, jog brangūs netikri vaistai yra veiksmingesni už pigius netikrus vaistus.

Jimmy Liao buvo apdovanotas fizikos premija už tai, kad pademonstravo ir paaiškino negyvo upėtakio plaukimo gebėjimus. Keliuose straipsniuose jis rašo apie šio netikėto skysčių dinamikos aspekto atradimą.

Girtos kirmėlės

Kirminai gali būti blaivūs. Kirminai taip pat gali būti girti – jei prisigeria alkoholio. Tess Heeremans, Antoine Deblais, Daniel Bonn ir Sander Woutersen gavo IgNobelio chemijos premiją už tai, kad sukūrė chromatografijos metodą, leidžiantį atskirti girtas ir blaivias kirmėles.

Premija už demografijos – statistinio žmonių populiacijų tyrimo – tyrimus atiteko Saului Justinui Newmanui už mokslinį darbą, kuriuo jis aiškinosi, ar demografai pastebi svarbias detales. J. Newmanas nustatė, kad daugelis žmonių, garsėjančių ilgiausiu gyvenimu, gyveno vietose, kuriose buvo prastai tvarkoma gimimų ir mirčių apskaita.

S. J. Newmanas apie tai parašė du straipsnius. Kiekvienam iš jų jis suteikė pavadinimą, kuris aiškiai paaiškina, kaip daromos išvados. Vienas iš jų vadinasi „Superšimtmečiai ir seniausiai pagyvenę žmonės susitelkę regionuose, kuriuose nėra gimimo liudijimų ir kur gyvenimo trukmė trumpa“. Kitas vadinasi „Superpensinio ir nepaprasto amžiaus įrašai pasižymi dėsningumais, liudijančiais apie kanceliarines klaidas ir sukčiavimą pensijų srityje“.

Na o šių metų IgNobelio nugalėtojų sąrašas užsibaigia su trenksmu. Fordyce'ui Ely ir Williamui E. Petersenui po mirties buvo įteikta biologijos premija už eksperimentą, kurį jie atliko penktajame dešimtmetyje. Mokslininkų duetas susprogdino popierinį maišelį šalia katės, kuri stovėjo ant karvės nugaros – norėdami ištirti, kaip ir kada karvės išlieja pieną.

F. Ely dukra Jane ir anūkas Mattas atvyko į ceremoniją, kur atsiėmė premiją ir stebėjo demonstraciją, kurioje dalyvavo žaislinė katė, žmogus karvės kostiumu ir penki Nobelio premijos laureatai, sprogdinantys popierinius maišelius.

Parengta pagal „New Scientist“.