„Tą reikėjo padaryti prieš 33 metus.“ Ukraina susigrąžino savo miestus

Senosioms gyvenvietėms bus grąžinti originalūs, o ne sovietiniai ar Rusijos imperiniai pavadinimai. Kai kurioms naujesnėms gyvenvietėms piliečiai siūlė kitus pavadinimus.

Ketvirtadienį, 2024 m. rugsėjo 19 d., Ukrainos parlamentas Aukščiausioji Rada priėmė nutarimą pervadinti 327 gyvenvietes, nes tai yra dalis vykstančio dekomunizacijos ir derussifikacijos proceso. Priemonei, kuria siekiama panaikinti Rusijos imperijos ir sovietmečio pavadinimus Ukrainos vietovėse, pritarė 281 parlamento narys.

Vienas iš teisėkūros iniciatyvos autorių Jaroslavas Železniakas pranešė, kad rezoliucija priimta be diskusijų. Įgalutinę versiją neįtraukti šeši pavadinimai, dėl kurių iš pradžių buvo diskutuojama.

Pervadinamos vietovės, kurių pavadinimai yra rusiški arba rusifikuoti. Tai dalis didesnių Ukrainos pastangų pakeisti 300 metų trukusią Rusijos ir sovietų valdžią, daug kartų uždraudusią ukrainiečių kultūrą, įskaitant topografinių pavadinimų pakeitimus, siekiant ištrinti senesnius Ukrainos pėdsakus.

Tarp pokyčių pateko miestai, pavadinti Rusijos istorinių asmenybių, tokių kaip Puškino, Mičiurino ir Kutuzovo, vardais. Taip pat keičiami sovietmečio pavadinimai, ypač susiję su komunistinėmis šventėmis ar simbolika.

Šis sprendimas paveikė kelis didžiuosius miestus:

• Novomoskovskas, reiškiantis „Naujoji Maskva“ (Dniepropetrovsko sritis), taps Samaru;
• Peršotravenskas (Dniepropetrovsko sritis), bus pervadintas į Šachtarską;
• Sievierodoneckas (Luhansko sritis) bus rašomas ukrainietiškai kaip Siverskodoneckas;
• Červonogradas, reiškiantis „Raudonasis miestas“ (Lvivo sritis), bus Šeptyckis;
• Krasnogradas, rusiškai reiškia „Raudonasis miestas“ (Charkivo sritis), taps Berestinu;
• Pervomaiskas, reiškiantis  „Gegužės pirmoji“, bus Sokolohirskas.

Kitas parlamento narys Romanas Lozynskis apibūdino tai kaip „tikrai istorinį sprendimą“, kuris turėjo būti priimtas prieš 33 metus. Jis pabrėžė, kad tai pirmasis pavadinimų keitimo paketas, įgyvendinantis „dekolonizacijos“ įstatymą miestų ir gyvenviečių pavadinimuose, o ateityje bus sprendžiama dar dėl apie 200 gyvenviečių.

Tikimasi, kad kitą pervadinimo etapą Rada svarstys spalio pradžioje, įskaitant pakeitimus tokiems miestams kaip Južnė, Južnoukrainskas ir Pavlogradas, kurių pavadinimai iš esmės likę rusiški nuo sovietmečio.

Tai reikšmingas šales žingsnis stengiantis ​​įtvirtinti savo kultūrinę ir istorinę tapatybę, atsiribojant nuo sovietinės okupacijos ir Rusijos imperinės įtakos.