„Norės stipriai prispausti Lietuvą. Tai sukeltų visos pasaulio ekonomikos griūtį“

Jei Lietuva nuspręstų gerinti santykius su Kinija, šios režimas greičiausiai nepasitenkintų vien tik nuolaidomis dėl Lietuvos pozicijos Taivano klausimu – Pekinas imtų spausti Vilnių mažinti paramą Ukrainai ar dėl kitų svarbių mūsų šaliai dalykų.

Taip interviu Eltai sakė Taivano atstovybės Lietuvoje vadovė Constance Wang. Pasak ambasadorės Kinijos režimas norėtų stipriai prispausti Lietuvą ir dėl to, jog yra Rusijos sąjungininkas, ir dėl to, kad pademonstruotų „jėgą“.

„Jeigu Lietuva nuspręs, taip sakant, atnaujinti arba normalizuoti santykius su Kinija, kokią kainą jai teks sumokėti ir kokių sąlygų Kinija pareikalaus? Žinoma, ji gali pareikalauti likviduoti mano tarnybą, mano pareigas, bet tik kaip išankstinę sąlygą, o ne kaip realią nuolaidą, kurios ji siektų. Galbūt Lietuvai teks pakeisti savo nuostatą Ukrainos atžvilgiu. Galbūt turės būti pakeistos dujų pirkimo iš Rusijos sąlygos“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė C.Wang.

Be to, ji teigė, jog Kinija pastaruoju metu savo pastangas veikti Lietuvos visuomenę ir politiką perkėlė į regionus, stengdamasi savo pusėn palenkti vietos bendruomenes bei verslą. Be to, pasak C. Wang, Kinija mokosi iš Rusijos propagandos – pagrindiniai Kinijos propagandos Taivane naratyvai yra stebėtinai panašūs į rusišką propagandą čia, Lietuvoje.

Kalbėdama apie savo šalies ir regiono padėtį Taivano ambasadorė sutiko su tuo, jog Kinijos komunistinio ir nacionalistinio režimo racionalumu pasitikėti nereikia. Esą, nors karinė agresija Taivano sąsiauryje ir sukeltų pačiai Kinijai žalingą visos pasaulio ekonomikos griūtį, Pekinas vis tiek gali anksčiau ar vėliau tam ryžtis – kaip ir Rusija nėrė į pilno masto invazijos avantiūrą Ukrainoje.

Tuo tarpu vertindama Lietuvos ir Taivano santykius ir bendradarbiavimą C.Wang atmetė kritiką, jog jis menkas ir be apčiuopiamų rezultatų – pasak jos, tas bendradarbiavimas tik plečiasi ir stiprėja ne tik verslo, bet ir kultūros, sporto srityse.

.........................

– Padėtis Taivano sąsiauryje ir aplink jį nuolatos įtempta. Kinija, Pekinas nuolat stengiasi nemažinti eskalacijos apsukų, plečia savo veiksmus. Daug kalbama apie galimą karinį Kinijos ir Filipinų konfliktą, nuolat tvyrančią Kinijos kariuomenės veiksmų prieš Taivaną grėsmę. Kokia padėtis yra šiuo metu? Kokia jos dinamika?

– Kinija šiomis dienomis atliko tarpkontinentinės balistinės raketos bandymą ir raketa, berods, nusileido Pietų Ramiojo vandenyno regione. Manau, jie mėgina parodyti savo karinę galią. Atsakydama į tokį karinės galios demonstravimą, Vokietija prieš kelias dienas pasiuntė porą karinio jūrų laivyno laivų, kurie perplaukė Taivano sąsiauriu. Mano nuomone, tai taip pat buvo stiprus signalas, kad Taivano sąsiauris yra labai svarbi tarptautinių vandenų dalis – berods, šiuo kanalu plukdoma 50 procentų viso pasaulio konteinerių siuntų. O kadangi tai yra tarptautiniai vandenys, kiekviena šalis turi teisę į laivybos laisvę.

Todėl, kaip minėjote, situacija yra labai dinamiška. Tačiau norėčiau pakartoti, kad taika ir saugumas Pietų Ramiojo vandenyno regione ir Taivano sąsiauryje nėra tik Taivano ir Kinijos problema. Žinoma, tai nėra ta problema, apie kurią kalba Kinija, nes tai yra jos vidaus problema. Tai – tarptautinė problema. Kaip minėjote, pasaulis darosi vis mažesnis. Suinteresuota yra kiekviena šalis, todėl visi turėtų skirti tam dėmesio. Kiekviena šalis turėtų atidžiai stebėti Kinijos ambicijas ir pasisakyti už taiką ir stabilumą regione.

– Jūs, kaip ir daugelis, sakote, jog didžiulė Taivano ir Taivano sąsiaurio reikšmė viso pasaulio ekonomikai galbūt yra pagrindinis dalykas, sulaikantis Kiniją nuo karinės agresijos. Ir daug kas sako, kad Kinija iš esmės laikosi pragmatinės nuostatos, kadangi sunaikinti regioną būtų žalinga Kinijos ekonomikai, valstybei bei visuomenei.

Neseniai tą patį klausimą uždaviau Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus pavaduotojui Kurtui Campbellui, kuris Valstybės departamente yra atsakingas už šį regioną. Taigi, jo paklausiau, ar nebūtų naivu tikėti diktatūros racionalumu, pragmatizmu, kaip jį suprantame mes, nes plataus masto Rusijos agresijos Ukrainoje išvakarėse daugelis žmonių taip pat sakė, kad tai būtų žalinga Rusijai, kad tai reikštų Rusijos ekonomikos, Rusijos visuomenės žlugimą, kad tai būtų pavojinga pačiai Rusijai. Ir galų gale daugelis tikėjo Maskvos, Kremliaus racionalumu – visai, kaip dabar tikima Pekino režimo racionalumu. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Manau, turiu dėl to su jumis sutikti. Manau, iš autoritarinio režimo jokios negalime tikėtis dalykų, kuriuos naiviai priskiriame jam. Tokie režimai ne visada būna racionalūs.

– Tiksliau, racionalūs jie būna savaip.

– Būtent. Pavyzdžiui, skerdynės Tiananmenio aikštėje parodė, koks negailestingas yra autokratinis režimas. Mano nuomone, šios skerdynės buvo surengtos nacionalizmo vardan ir manau, kad nacionalizmu jie naudojasi, siekdami savų politinių tikslų. Ir man atrodo, kad nacionalizmo samprata mūsų bei panašiai kaip mes mąstančiose demokratinėse šalyse yra visiškai kitokia.

– Pažvelgus į Taivaną, Kiniją ir visą regioną, į tai, ką jame veikia įvairūs geopolitiniai subjektai, susidaro įspūdis, kad vyksta lenktynės su laiku. Kinija rengiasi karinei agresijai, didina ir demonstruoja savo kariuomenės pajėgumus, grasina Taivanui ir jo partneriams. Ir vienintelis jos tikslas yra kaip galima greičiau pasirengti, įgyti pakankamos karinės galios, kad galėtų pradėti plataus masto agresiją ir invaziją, taip pat kaip galima labiau išaugti ir pasidaryti ekonomiškai nepriklausoma, nes karas Taivano sąsiauryje reikštų ekonominių ryšių su visu pasauliu destrukciją.

Kita vertus, matome, kad Taivanas ir Taivano partneriai – JAV, kitos didžiosios demokratinės šalys šiame regione taip pat stiprina savo gynybą ir apjungia pajėgas. Kokių pagrindinių veiksmų imasi Taivano valstybė ir visuomenė, kad pasirengtų galimai karinei agresijai?

– Manau, kad prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, iš Ukrainos pasimokėme ir, žinoma, iš dabar Lietuvos mokomės, kad psichologinis pasirengimas ir parengtis tokios potencialios agresijos atžvilgiu yra svarbus faktorius saugant pirmiausia žmonių gyvybes. Manau, kad Taivane pakalbėję su skirtingais žmonėmis išgirstumėte skirtingų atsakymų į klausimą apie tai, su kokiomis grėsmėmis iš Kinijos jie susiduria kiekvieną dieną.

O jei paklaustumėte kariškių, jie jums atsakytų, kad mes tam rengiamės. Paviršiuje to galbūt nematyti, bet giliau verda veiksmas. Tai – tarsi plaukianti antis, kuri virš vandens atrodo rami, o po juo smarkiai judina kojas. Rengiamės tiek psichologiškai, tiek fiziškai, tačiau nenorime, kad žmonės imtų panikuoti.

– Turite kruopščiai laviruoti, kad neišgąsdintumėte žmonių, o kaip tik parengtumėte juos pasipriešinimui?

– Būtent. Tokią pusiausvyrą išlaikome jau daugelį dešimtmečių. Savaime suprantama, žinome, kad ir Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija stiprina savo karinius pajėgumus. Tačiau mes ir patys stipriname savo gynybinius pajėgumus ir kiekvieną dieną siunčiame Kinijai ryžtingą žinią, kad, nepaisant visų ties pilkosios zonos riba balansuojančių taktinių veiksmų – visų virš mūsų salos praskrendančių, skiriamąjį ruožą kertančių lėktuvų, visų pro pat mūsų krantus praplaukiančių laivų, visų bauginančių manevrų, – šiandien nėra ta diena, šiandien nieko nebus. Ir mes tokią žinią jiems siunčiame kiekvieną dieną.

– Jūs minėjote ties pilkosios zonos riba balansuojančius veiksmus. Savaime suprantama, Kinijos diktatūra elgiasi iš esmės taip pat, kaip bet kuri kita pasaulio diktatūra: skleidžia savo propagandą, savo naratyvą, kuriuo siekia paveikti taivaniečių protus. Ką galėtumėte pasakyti šiuo klausimu? Kokios yra tendencijos? Koks pagrindinis naratyvas? Kokias, taip sakant, psichologines, mąstymo matricas Kinija mėgina prastumti Taivano visuomenėje?

– Sakyčiau, viskas vyksta dviem kryptimis. Pirmoji yra susijusi su jų nuostata mūsų vyriausybės atžvilgiu. Jie laikosi labai griežtos pozicijos daugeliu klausimų, tačiau jų nuostata eilinių žmonių atžvilgiu yra švelnesnė. Pavyzdžiui, pastaruoju metu jie kviesdavo transliuotojus platformoje „YouTube“ ir nuomonių formuotojus iš Taivano apsilankyti Kinijoje, tikėdamiesi, kad grįžę namo jie parašys ką nors gero, pavyzdžiui, pakvies žmones sekti Kinijos propagandą – galbūt pavyks jiems išplauti smegenis ir jie ims rašyti apie bendrą Taivano ir Kinijos ateitį. Be to, Kinija labai aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, ypač platformoje „TikTok“, kuri yra ypač populiari tarp jaunimo Taivane ir visame pasaulyje.

– Ji darosi vis populiaresnė ir Lietuvoje.

– Būtent. Ir tai yra jų ryšio kanalas, informacinis kanalas, kuriuo jie yra nusitaikę į jaunąją kartą.

– Taigi, kaip suprantu, vienas iš pagrindinių naratyvų, kurį jie mėgina prastumti, yra tas, kad jūsų kolektyvinė valdžia, politinis elitas yra niekam tikęs, kursto karą, jame – vien galingųjų užsienio valstybių agentai, tuo tarpu eilinė liaudis, Taivano piliečiai, kinai yra draugai ir turėtų laikytis išvien. Vienintelė problema, esą, yra Taipėjaus politikai.

– Žinote, ryšys tarp paprastų žmonių yra labai tvirtas. Jis egzistuoja ne vieną dešimtmetį, galbūt kartų kartas. Dirbdami, studijuodami, tuokdamiesi mes palaikome ryšį su žmonėmis ir aš manau, kad kalbėdami apie Kiniją komunistinį režimą turėtume atskirti nuo eilinių žmonių. Mano nuomone, komunistinis režimas iš tikrųjų yra atskirtas nuo paprastų žmonių ir pabendravę su vietos gyventojais pamatytumėte, kad jie elgiasi visiškai kitaip nei režimas.

– Bet, kaip suprantu, režimo propaganda mėgina pasinaudoti šiais žmonių ryšiais, kad darytų jiems įtaką. O ką gi kinų propaganda sako apie pagrindinius Taivano partnerius, pavyzdžiui, JAV?

– Manau, akivaizdu, kad tarp JAV ir Kinijos vyksta geopolitinė strateginė konkurencija. Kinijos naratyvas Taivano atžvilgiu yra toks, kad Taivanas yra KLR dalis, kad KLR yra vienintelė jo atstovė JT. JAV tokiai pozicijai priešinasi ir padeda mums pasakyti pasauliui, kad šis naratyvas yra klaidinantis.

– Visgi noriu paklausti, ką kinai mėgina taivaniečiams pasakyti apie JAV?

– Na, kad, kad JAV turi slaptų tikslų ir nuolat kišasi į neišvengiamą Taivano ir Kinijos unifikaciją.

– Kad JAV naudojasi Taivanu kaip priemone?

– Taip, kaip priemone konkuruoti su Kinija ir be to, kad jos mėgino pakeisti neišvengiamą lemtį – Taivano ir Kinijos susijungimą. Tai va toks tas jų naratyvas.

– Kad JAV Taivanas iš tiesų nerūpi, kad jos naudojasi juo kaip marionete?

– Taip, tai jų naratyvo dalis.

– Na, iš tiesų, tai panašu į tai, ką galime išgirsti čia, Lietuvoje, nes čia mūsų kai kurie vietiniai politiniai veikėjai tą patį sako apie Lietuvą ir jos pagrindinius partnerius Vakaruose: neva mūsų šalimi naudojamasi kaip marionete pasaulinėje galingųjų valstybių konkurencinėje kovoje. Taigi, kaip jau buvo minėta – pasaulis mažas. O ką galėtumėte pasakyti apie Kinijos ir Rusijos sąjungą, ypač karo Ukrainoje kontekste? Kokia šių santykių dinamika? Kokių tikslų Kinija siekia šiame kontekste?

– Viešai prieinami žvalgybos duomenys rodo, kad Kinija padeda Rusijos gynybos pramonei išsilaikyti. Todėl ji pernai labai prisidėjo prie Rusijos ekonomikos augimo. Manau, kinai teikia ne tik technines dalis, bet ir pažangiąją patirtį ir technologijas, kad Rusija galėtų tęsti savo agresiją Ukrainoje. Tai vienas dalykas.

Be to, aš manau, jiedvi glaudžiai bendradarbiavo ir vykdydamos dezinformacijos kampaniją. Visai neseniai kartu su JAV ambasada ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija buvome surengę darbo seminarą užsienio šalių manipuliacijos informacijos ir kišimosi tema, kuri yra ypač aktuali dėl šiemet daugelyje šalių jau įvykusių ir dar įvyksiančių rinkimų – sausį mūsų šalyje vyko prezidento rinkimai, Lietuvoje šie metai taip pat yra rinkimų metai, o lapkritį prezidentas bus renkamas ir JAV.

Todėl manau, kad seminaras buvo surengtas pačiu laiku ir jame sužinojome, kad rusai ir kinai mokosi vieni iš kitų. Rusija yra geriau susipažinusi su Europa, ypač Baltijos šalimis, todėl moko Kiniją, kaip veiksmingiau vietoje vykdyti savo dezinformacijos kampaniją. Taivano atžvilgiu buvo skleidžiama dezinformacija, savo piką pasiekusi prezidento rinkimų kampanijos metu, o dabar skelbiama, kad tokios dezinformacijos kampanijos vyksta ir prieš JAV. Tai ir yra Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimo vaisius – jos ne tik vadovaujasi tais pačiais principais, bet ir moko viena kitą ir mokosi viena iš kitos.

– Taip, Kinijai tai yra labai svarbu. Galime taip pat matyti, kad vienas iš pagrindinių, karščiausių Lietuvos politinės darbotvarkės ir parlamento rinkimų debatų klausimų būtent ir yra Lietuvos politika dėl Kinijos ir Taivano. Daugelis dabartinių opozicijos partijų prieštarauja dabartinei politinei paramai Taivanui, teigdamos, kad laikas taisyti santykius su Kinija ir tai yra labai svarbus ir naudingas Kinijai momentas.

O ar pastebite pas mus kokių nors Kinijos propagandos apraiškų? Ne tokių, kaip Rusijos skleidžiama ar remiama propaganda, o tiesioginiai pačios Kinijos veiksmai, kuri ji imasi mūsų šalyje, kalbant apie pilkąsias zonas, su „švelniąja galia“ susijusią propagandą?

– Taip, mūsų supratimu, nors jie pastaruoju metu viešojoje erdvėje tapo mažiau matomi, regionuose jie toliau vykdo labai aktyvią veiklą.

– Norite pasakyti, kad ne didmiesčiuose, bet šalies regionuose?

– Taip, būtent. Matėme, kaip jie labdarai dovanojo kompiuterius, pianinus...

– Vietinėms bendruomenėms ir institucijoms?

– Taip. Nesinorėtų tikėti, kad jie turi kažkokių slaptų kėslų, bet rodosi, kad būtent taip ir yra.

– Taigi, jie mėgina sukurti kažką panašaus į savo įtakos tinklą, padėsiantį regionuose formuoti teigiamas nuostatas Kinijos atžvilgiu?

– Taip.

– O koks, jūsų manymu, yra pagrindinis jų tikslas? Daryti poveikį Lietuvos politinei darbotvarkei, Lietuvos politinėms partijoms, kurių dauguma rinkėjų gyvena būtent regionuose?

– Taip, manau, jog tai vienas iš jų tikslų. Be to, kaip žinote, mes daugelį dešimtmečių turime reikalų su Kinija ir daug iš jos pasimokėme. Manau, kad viena iš jos taktikų bus pasiūlyti kažką apčiuopiamo verslui. O po to, naudodamasi verslu, ji gali mėginti įtikinti vyriausybę normalizuoti santykius.

Taip pat noriu pastebėti, kad beveik nekalbama apie tai, kieno, kokių politikos gairių sąskaita tai būtų daroma. Jeigu Lietuva nuspręs, taip sakant, atnaujinti arba normalizuoti santykius su Kinija, kokią kainą jai teks sumokėti ir kokių sąlygų Kinija pareikalaus? Žinoma, ji gali pareikalauti likviduoti mano tarnybą, mano pareigas, bet tik kaip išankstinę sąlygą, o ne kaip realią nuolaidą, kurios ji siektų. Galbūt Lietuvai teks pakeisti savo nuostatą Ukrainos atžvilgiu. Galbūt turės būti pakeistos dujų pirkimo iš Rusijos sąlygos.

– Jūs manote, kad kinai tam tikra prasme veiktų ir kaip Rusijos tarpininkai, mėgintų daryti įtaką Lietuvos vyriausybei?

– Taip, vien tam, kad parodytų, jog yra stipresni, jog gali pasiekti savo – toks jau jų būdas.

– Taigi, pagrindinis jų tikslas nebūtų pakeisti Lietuvos ir Taivano santykius, priversti Lietuvą liautis rėmus Taivaną?

– Tai būtų tik išankstinė sąlyga. Manau, kad jie iš Lietuvos pareikalautų didesnių nuolaidų.

– Pavyzdžiui, tokios politikos, kaip parama Ukrainai, prasme?

– Bet kokios esminės Lietuvai politikos prasme – jei jie manys, kad tai yra svarbu Kinijai, jie to ir pareikalaus.

– Nenorėčiau įvelti jūsų į Lietuvos vidaus politiką, bet reikalas tas, kad artėja rinkimai į parlamentą ir šiuo metu karštai diskutuojama tokiais užsienio politikos klausimais, kaip santykiai su Kinija. Kalbant plačiausia prasme, kokie būtų jūsų lūkesčiai dėl to, kokia bus padėtis po rinkimų Lietuvoje?

– Manau, kad po rinkimų mano tarnyba bus visiškai pasirengusi pasveikinti visapusiškai demokratinį rinkimų procesą ir mes būsime pasirengę dirbti su naująja vyriausybe, nesvarbu, kokios sudėties. Svarbiausias dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, yra tas, kad abi mūsų šalys turėtų labiau pasikliauti tuo, ką yra pasiekusios per praėjusius trejus metus.

Šį darbą dirbame drauge ir einame teisinga kryptimi, galime pasidalinti daugybe sėkmės istorijų ir tiek mano tarnyba, tiek aš pati ketinu tęsti pradėtas pastangas. Bet vieni mes to nepadarytume – mums reikės Lietuvos valdžios, gyventojų paramos.

– Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus klausimas – konkretūs Taivano ir Lietuvos santykiai. Pirmiausiai tai yra ekonominis bendradarbiavimas, nes, kaip turbūt žinote, tai yra vienas iš klausimų, kuriuos puola visi kritikai, teigiantys, kad tvirtai palaikydama Taivaną ir mesdama iššūkį Kinijos diktatūrai, Kinijos režimui Lietuva pasiekė tik tai, kad dėl to nukentėjo jos pačios ekonomika ir verslas, o ekonominis bendradarbiavimas su Taivanu tikrai nesugeba to kompensuoti.

Neva Taivanas, Taivano įmonės nėra suinteresuotos dirbti mūsų šalyje, nėra jokių realių ekonominio bendradarbiavimo perspektyvų, Lietuva iš jos neturės jokios ekonominės naudos. Ką galėtumėte jiems atsakyti?

– Drįsčiau teigti, kad yra priešingai. Jei žiūrėsime tik į vieni kitų rinką, tiesiogines investicijas – ta rinka yra palyginti nedidelė. Tačiau, jei pažvelgsime į strateginį bendradarbiavimą lazerių technologijų srityje, kuri jūsų šalyje yra aukščiausio lygio, ir puslaidininkių srityje, kurioje Taivanas visame pasaulyje užima pirmą vietą – mūsų įgyvendinama strategija yra naudinga abejoms šalims. Manau, neturėtume apsiriboti vien kažkokiomis sumomis ir vietoje to turėtume pažvelgti ir į sukuriamą pridėtinę vertę. Mano nuomone, būtent ta kryptimi mūsų strategija ir yra įgyvendinama. Be to, ateina Taivano bankas...

– Taip, būtent apie tai ir norėjau paklausti – kada gi jis ateis? Ir ką jis pasiūlys Lietuvos žmonėms?

– Žinote, tai turbūt yra verslo proceso dalis, todėl kažko daug papasakoti negalėčiau. Tačiau galime matyti, kad Lietuva to laukia, nes žinia apie tai, kad Taivano finansų priežiūros komitetas patvirtino Taivano banko projektą ir planus įsteigti padalinį šioje šalyje, čia nuskambėjo tuojau pat. Mano supratimu, šiuo metu tas projektas yra vykdomas, yra derinami teisiniai klausimai, paraiškos teikimo tvarka, aiškinamasi, kaip atlikti visas procedūras, atitikti visus kriterijus. Taigi, darbai vyksta ir bankas tikrai ateis.

– Jūs minėjote, kad tiesioginės abejų šalių investicijos nėra didelės – pavyzdžiui, Lietuvos investicijos Taivane sudaro vos kiek daugiau nei pusę milijono JAV dolerių. Ko reikia tam, kad Lietuva geriau suprastų Taivano svarbą? Galbūt Taivaną reikėtų labiau reklamuoti, o gal lietuvių bendrovės turėtų ryžtis pačios ir paskatinti savo partnerius pradėti veiklą Taivane? Ko gi reikia šiam procesui paspartinti?

– Žinote, rinka yra laisva. Tačiau, mano nuomone, daugiau reklamos, daugiau rinkodaros tikrai nepakenktų. Norėčiau paminėti, kad mano draugai iš Taivano ir šiandien man vis siunčia įvairias nuotraukas, kuriose – Lietuviškas alus, kurį jiems pavyksta parduotuvių lentynose, „Rūtos“ šokoladas ir net mineralinio vandens „Vytautas“ buteliai.

Šie produktai Taivane yra labai gerai matomi ir mėgstami. Tačiau manau, kad dėl tam tikrų verslo aspektų mums derėtų labiau stengtis pasirinkti tinkamas verslo bendradarbiavimo sritis. Manau, atitinkami produktai galiausiai pritaps rinkoje. Tą patį galima pasakyti ir apie tiesiogines, strategines investicijas – mes investuojame į lazerių pramonę, optinių lęšių gamyba užsiimančią bendrovę, į vieną finansinių technologijų įmonę, todėl šios sritys mums yra žinomos, mes matome jų pranašumus ir su jomis susijusias galimybes ir, kaip minėjau, mūsų investavimo strategija yra naudinga abejoms šalims.

– Lietuvoje visai neseniai lankėsi Taivano nacionalinės plėtros ministras, kuris pasakė, kad Taivano strateginis tikslas – padėti Lietuvai iš žemės ūkio produkcijos eksportu paremtos ekonomikos tapti išmaniųjų, aukštųjų technologijų ekonomika. Kokiais būdais? Galbūt vienas iš geriausių būdų būtų čia, Lietuvoje įrengti naujų gamyklų, įsteigti Taivano įmonių?

– Ministras Liu yra buvęs verslininkas, todėl gerai išmano verslą ir yra programinės įrangos ekspertas. Manau, kad būtent todėl jis ir užsiminė, kad Lietuva turi tinkamo potencialo, kad padėtume jums kurti programinės įrangos pramonės parką. Ir apie tai jis užsiminė todėl, kad jo ministerija vykdo strategiją, kurią mūsų prezidentas pristatė savo inauguracinėje kalboje, bei mano ministro parengtą planą, kurio tikslas – nustatyti sritis, kuriose mūsų ir mūsų bendraminčių sąjungininkių interesai sutampa.

Ministras Liu užsiminė, kad Lietuva turi potencialo tapti programinės įrangos kūrimo centru. Tuo tarpu prezidentas Lai yra išvardijęs penkias patikimas technologijas, kurios neturėtų patekti į komunistų rankas. Tokiomis technologijomis, kurioms priskiriamas dirbtinis intelektas, stebėjimo sistemos, naujos kartos ryšio priemonės, dronai ir gynybos pramonė, turėtume dalintis tik su patikimais partneriais. Reikia nustatyti, kuriose iš šių sričių galėtume bendradarbiauti, būtent tą čia ir pasiūliau savo kolegai. Turime nustatyti šias sritis, nes mūsų užsienio reikalų ministras Lin Jia Longas pristatė strategiją, pagal kurią norėtų skatinti integruotą diplomatiją – tai reiškia, kad klestėtų ne tik Taivanas, bet ir mūsų partneriai, kad galime bendradarbiauti ir nešti naudos vieni kitiems.

– Taigi Jūs sakote, kad Taivano verslo elitą vis labiau domina galimybė pradėti veiklą Lietuvoje?

– Tikrai taip.

– O kokia dinamika stebima kitose – žmonių tarpusavio ryšių palaikymo, kultūrinio bendradarbiavimo, sporto – srityse?

– Taivane pasirodo vis daugiau naujienų apie Lietuvą ir taivaniečiai turi daugiau galimybių geriau pažinti šią šalį. Todėl ačiū, kad uždavėte šį klausimą, nes manau, jog viena iš svarbiausių mano pareigų yra be finansinio, ekonominio ir investicinio bendradarbiavimo, kuriam per pastaruosius dvejus metus skyrėme labai daug dėmesio, suformuoti dar ir kitokį pagrindą, kurį sukurti gali padėti tik žmonių bendravimas, kultūriniai, socialiniai mainai.

Šiais metais čia lankosi daugybė muzikantų, man pačiai teko lankytis viename iš dviejų koncertų, kuriems dirigavo vienas mūsų dirigentas. Be to, Šventojo Kristoforo festivalyje dalyvavo tenoras, kuriam akomponavo vargonai ir sopranas. Pasirodymas vyko bažnyčioje ir buvo tiesiog nuostabus. Salė buvo sausakimša, o kai jie pradėjo dainuoti, mūsų širdys tiesiog išsilydė. Būtent tokių mainų mums ir reikia, nes būtent taip galime kurti gilesnius santykius.

Dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas – matome, kad vis daugiau žmonių nori mokytis kinų mandarinų kalbos. Mes pradėjome derybas su Vilniaus Universitetu ir tikimės, kad kitais metais jame pradės dirbti mandarinų kalbos dėstytojas, ne tik mokysiantis šios kalbos, bet ir supažindinsiantis besimokančiuosius su mūsų kultūra.

– O kokia būtų pagrindinė tikslinė kalbos mokymo auditorija?

– Universiteto studentai. Žinoma, mes siūlome stipendijas studentams, atvykstantiems į Taivaną mokytis mandarinų kalbos ir stiprinti savo žinias mūsų šalyje, tačiau neapsiribojame vien tuo ir dabar atsiųsime mandarinų kalbos dėstytoją, kad patenkintume norinčių išmokti šią kalbą poreikius.

– Lietuvoje yra kalbančių kinų kalba, bet ja kalba imigrantai iš Kinijos, kinų imigrantų bendruomenė, kuri taip pat nėra labai draugiškai nusiteikusi kai kurių Lietuvos užsienio politikos nuostatų atžvilgiu – pavyzdžiui, prieš kelerius metus kinai imigrantai Lietuvoje fiziškai užpuolė paramą Tibetui reiškusius demonstrantus. Todėl sutinku, kad Taivanas šiuo atžvilgiu turėtų pasiūlyti kažką kitokio.

– Taip, mes siūlome alternatyvų būdą mokytis mandarinų kalbos – tai labai smagus procesas, o kalbos pamokos ir paskaitos apie kultūrą nėra susijusios su jokia slapta politine darbotvarke – ko negalime pasakyti apie kinus.