„Tapsime dramatiškų, visuomenę keičiančių pertvarkų liudininkais“

DI gali įvykdyti sveikatos apsaugos revoliuciją personalizuodamas mediciną, adaptuodama gydymą individualiai genetikai, gyvenimo būdui ir aplinkai. DI gali būti naudojamas aptikti susirgimus ankstyvose stadijose, dažnai dar iki pasireiškia simptomai, dėl to galima taikyti efektyvesnius ir mažiau invazyvius gydymo metodus. DI papildys biotechnologijas kurti efektyvius ir plečiamus precizinius vaistus. Onkologas su DI gali pasiekti terabaitus tyrimų, daugiau, nei bet kuris žmogus, ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.

DI gali sukurti personalizuotą mokymosi patirtį, prisitaikančią prie kiekvieno besimokančiojo poreikių ir interesų. Visą parą ir be išeiginių dienų prieinami DI-dėstytojai gali padaryti aukštos kokybės išsilavinimą prieinamą visame pasaulyje, o DI-mokslininkai gali išplėsti žmonijos žinias ir padidinti atradimų greitį.

DI galėtų išspręsti klimato kaitos problemą, optimizuodamas energijos vartojimą, mažindamas emisijas, bet, visų pirma, padėdamas vystyti mažaangles technologijas.

Kaip anglies ir dujų katilų modernizaciją ir pamainą, aš statyčiau ant termobranduolinių katilų, o ne naujų termobranduolinių ar atominių elektrinių statymo. Taip pat yra perspektyvūs bandymai naudoti geoterminę, saulės ir šiuolaikines akumuliatorių sistemas ekologiškai švariai elektros energijai su operatyvios kontrolės galimybe.

DI gali išplėsti žmogaus galimybes, leisdamas mums spręsti sudėtingas problemas. Tai gali būti kūrybingas partneris, padedantis meno, dizaino ir inovacijų srityje, praplečiantis įvairių sričių ribas. Atsiras naujos „darbo vietos“ ir klestės kūryba. DI gali padėti sukurti teisingą visuomenę, garantuodamas teisingą sprendimų priėmimą, mažindamas išankstinį nusistatymą ir didindamas valdymo skaidrumą, gerokai pranokdamas tai, ką gali atlikti žmonės.

Tai galėtų padėti išvystyti politiką, paremtą faktiniais duomenimis, gilia jų analize. Mes galėtume turėti kiekvienam piliečiui advokatus, dirbančius kiaurą parą ir be išeiginių, kas padidins profesinį potencialą ir praplės teisinių paslaugų prieinamumą. Išsilavinimo, teisės ir finansų konsultacijos nebebus aukštųjų visuomenės sluoksnių prerogatyva.

Utopijoje DI galėtų perkelti visuomenės dėmesį nuo ekonominio augimo į gerovę ir savirealizaciją.

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame aistros kyla natūraliai, kai žmonės užsiima tuo, kas juos jaudina, be būtinybės ieškoti darbo ar vystyti karjerą.

Profesijos, kurios įprastai nesusijusios su finansiniu saugumu, tokios, kaip menas, rungtyniavimas ir sportas, gali tapti pasiekiamos bet kam, juk žmonės neapriboti būtinybe uždirbti gyvenimui.

Gyvenimas taps reikšmingesnis, kai išnyks 40-ies valandų darbo savaitė. Šis kelias ne be kliūčių — esamos valdžios priešinimasis, politinė baimių eksploatacija, techniniai sutrikimai, finansinė rizika, antitechnologinės nuotaikos ir negatyvus visuomenės požiūris. Tačiau aš tikiu, kad utopija, paremta dirbtiniu intelektu, pasiekiama, esant teisingam visuomenės pasirinkimui ir technologiniams pasiekimams.

Per artimiausius penkis metus gyvenimas kardinaliai gal ir nepasikeis. Tačiau per 10–20 metų tapsime dramatiškų, visuomenę keičiančių pertvarkų liudininkais.

Beprecedenčio klestėjimo era ne už kalnų, ji regima jau dabar.

Kapitalizmui, galbūt teks vystytis. Mažėjantis tradicinio ekonominio efektyvumo poreikis leidžia prioritetą perleisti jautresniam kapitalizmui ir ekonominei lygybei. Tam tikrą tašką viršijanti nelygybė sukelia netvarką, todėl politikai privalo išspręsti šią problemą.

Mes negalime tiesiog ekstrapoliuoti ekonomikos istoriją; DI gali pranokti žmogaus galimybes, dėl ko išsilavinimas ir kvalifikacijos kėlimas taps mažiau efektyvūs. Dirbtinio intelekto ciklas bus greitesnis, nei ankstesni technologiniai pokyčiai, kas apsunkins adaptaciją. Kai ką pokyčiai gali paveikti rimčiau, nei kitus, ypač artimiausią dešimtmetį ar du, netgi jeigu visuomenė bendrai pagerės.

DI hiperpersonalizuos ir, galbūt, pavers preke aukštos kokybės pramogas ir medijas, ir bet kokia meno forma kiaurą parą kovos už vartotojų dėmesį. Tikėtina, smarkiai išaugs žiniasklaidos priemonių įvairovė ir kokybė. Kitose sritys, tokiose, kaip buhalterinė apskaita, netgi jei paslaugos dėl automatizavimo atpigs, kompanijai nereikės dešimteriopai daugiau patikrinimų. Paklausa apribota normatyviniais poreikiais, o ne išlaidomis. Ten jeigu kiekvienos paslaugos kaina sumažės, bendros išlaidos gali likti ankstesnės, jeigu apimties padidėjimas atsvers žemesnes kainas.

Kiekvienas sektorius ras savo lygsvarą tarp pasiūlos, paklausos ir elastingumo, kas apsunkina tikslų prognozavimą be detalios srities analizės, kuriai dabar nepakanka duomenų. Bėgant laikui, naujoji DI ekonomika įgis pusiausvyrą, kai tik kiekviename sektoriuje paklausa pasieks bendro naudojimo ir laiko asimptotę.

Našumo augimas dėl DI gali sukelti defliaciją — bendro kainų lygio mažėjimą. Efektyvumo augimas esant mažesniems kaštams (pavyzdžiui, išlaidų darbo jėgai mažėjimas dėl dirbtino intelekto ir robototechnikos) ir konkurencijos sustiprėjimas gali išprovokuoti defliaciją ir darbo vietų praradimą. Tačiau ši defliacinė ekonomika meta iššūkį tokiems tradiciniams rodikliams, kaip BVP. Jeigu vartojame daugiau, bet dėl mažesnių kainų išleidžiame mažiau, BVP gerovės gali neatspindėti. BVP neturės didelės reikšmės, jeigu jis neatspindės gyvenimo lygio ir gausos augimu. Tokiems pokyčiams reikia naujų ekonomikos apskaitos priemonių.

Dabar mes prilyginame BVP augimą klestėjimui — tai trūkumas. Naujoje epochoje pinigų-kreditinė politika gali būti ne tokia efektyvi. Mes renkamės: spartinti, lėtinti ar apriboti griaunančias technologijas ir spręsti, ar reikia mokėti kompensacijas nuo jų nukentėjusiems. Pokyčiai gali būti skausmingi ir tam, kad būtų priimtos teigiamos DI pusės, būtina nenuleisti akių nuo tų, ką jos užkliudo.

Šios permainos sukelia rimtas problemas, tačiau jos ir suteikia galimybę per 25+ metus sukurti jautresnę visuomenę ir neribotų resursų pasaulį. Tai yra anksčiau neprieinama prabanga, tačiau dabar, tikėtina, mes galime ja pasinaudoti.

Atsižvelgiant į žymų našumo augimą ir kasmetinio BVP didėjimo nuo 2％ iki potencialiai 5+％ per artimiausius 50 metų perspektyvą, vienam žmogui tenkanti BVP dalis gali pasiekti ~1mln dolerių.

Galiu įsivaizduoti vartotojišką utopiją po daugiau, nei 25 metų, kai daugumoje regionų pasiūla nebus ribota, o defliacija iš tiesų taps palankiu vėju lygesniam vartojimui. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame būstas, energija, sveikatos apsauga, valgis ir transportas pateikiamas beveik nemokamai prie durų mašinomis. Žmonės galų gale taps „laisvi“.

Aš esu technooptimistas — pasisakau už atsargiai naudojamas technologijas. Mums reikės naujai apibrėžti tai, ką reiškia būti žmogumi. Šis naujas apibrėžimas turi susitelkti ne į darbo ar našumo poreikį, į aistras, vaizduotę ir santykius, leidžiant individualiai interpretuoti žmoniją.

republic.ru