„Tai viskas. 84％ prieš.“ EK atšaukė laiko pakeitimą

Praėjusį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, vėl persukome laikrodžius. Kaip ir kiekvienais metais. Du kartus per metus. Paskutiniais kovo ir spalio savaitgaliais. Ir, kaip ir kiekvienais metais, šįkart pasigirdo begalė pasipiktinimo balsų. Kiek ilgai tęsis ši nesąmonė?

Leidinyje NRA.lv publikuojamos publicisto Beno Latkovskio mintys tema, kodėl kasmet toks laikrodžių perslinkimas kartojasi vis iš naujo? Klausimas tampa dar aštresnis, juk prisimename, kad 2018 metais ES jau nusprendė: 2021 metais laikrodžio perjungimas bus sustabdytas.

Ekspertai jau seniai įrodė, kad nėra jokio ypatingo ekonominio ar kitokio pateisinimo laikrodžių persukimui. Dar daugiau. Skelbiama vis daugiau tyrimų, įrodančių, kad šių laikrodžių persukimas sutrikdo natūralų cirkadinį ritmą ir neigiamai veikia žmonių sveikatą. Ne tik žmonių. Pasirodo, net greitkeliuose daugėja žuvusių gyvūnų, nes pasislenka ir eismo intensyvumo pikai, apie kuriuos gyvūnai „nežino“.

2018 metais ES jau priėmė sprendimą: laikrodžių pesukimas bus sustabdytas 2021 metais. Visoje ES. Kodėl šis sprendimas taip ir nebuvo įgyvendintas ir kodėl jo teko atsisakyti kone paskutinę akimirką?

Kiekvieną kartą laikrodžių persukimas sukelia tam tikros visuomenės dalies nepasitenkinimą. Daugelis jaučiasi išmušti iš ritmo keletą dienų ir ragina sprendimus priimančius asmenis atšaukti tai. Įvairių apklausų duomenimis, dauguma piliečių pasisako prieš laiko persukimą. Taigi kur problema? Kodėl tai vis dar daroma, nors daugiau nei 80％ gyventojų to nenori?

2018 metais Europos Komisija nusprendė, kad laiko keitimas bus baigtas 2021 metais. Atrodė, kad tai jau viskas. Baigta. Nacionalinės apklausos parodė, kad 84％ ES gyventojų nenori keisti vasaros ir žiemos laiko.

EK sprendime buvo nurodyta, kad kiekviena šalis pasirinks, kokiu metu nori apsistoti – vasarą ar žiemą. Greičiausiai būtent ši pasirinkimo laisvė palaidojo visą laiko kaitos panaikinimo idėją, nes šis laisvas pasirinkimas (jei kiekviena šalis įves savo tvarką) kėlė grėsmę sugriauti vieningą laiko apskaitos sistemą Europoje.

Baltijos šalys pirmenybę teikė vasaros laikui (iš esmės Maskvos laikui), o Suomija nusprendė likti ties žiemos laiku, kaip buvo nuo jos atsiskyrimo nuo Rusijos imperijos 1917 m. Jau 2011 m. Rusija atsisakė keisti laikrodžius, pasilikdama žiemos laiką.

Beveik visa Europa nuo Lenkijos iki Ispanijos dabar yra vienoje, antroje laiko juostoje. Jei šioje srityje atsirastų atskiros šalys, kurių laikas skirtųsi, tai sukeltų painiavą. Todėl Europos Taryba (valstybių vadovai) galutinį sprendimą dėl žiemos/vasaros laiko atsisakymo atidėjo iki 2021 m.

Objektyviai žiūrint, dabartinė padėtis yra tam tikras kompromisas. Viena vertus, vasarą visiškai natūralu, kad šviesusis ankstyvas rytas, kai miega didžioji dauguma žmonių, pasislenka į vakarus, kad kuo ilgiau (valandom) išsaugotų šviesą. Tačiau situacija gerokai pasikeičia žiemą, kai užsitęsusi tamsa rytais yra tokia pat nemaloni kaip ir vakarais.

Šiaurės pusrutulyje aktyvus gyvenimas per pastarąjį šimtmetį gerokai pasislinko į vakarus. Vadinasi, laiko juostos nebe visai atitinka realų gyvenimo ritmą. Todėl dauguma gyventojų norėtų pabūti ir „vasarą“, kad vakarais ilgiau būtų šviesu. Tačiau kol tai nebus sprendžiama centralizuotai pagal direktyvą aukščiausiose ES sprendimų priėmimo struktūrose, tol laikrodis keisis du kartus per metus, nes tokius klausimus sprendžia ne kiekviena šalis atskirai.