BRICS sprogsta. „Nauja karinė koalicija. Rusijos sąjungininkai ruošiasi dideliam karui“ (Video)

Etiopija kaupia šarvuočius pasienyje su Somaliu, o nepripažinta Somalilando valstybė suteikė etiopams prieigą prie jūros – uosto Adeno įlankos pakrantėje. Somalis savo ruožtu su Egiptu sudarė antietiopišką susitarimą – į šią šalį jau atvyko 5 000–10 000 Egipto karių. O Sudanas į visa tai žiūri su nesuprantama „veido išraiška“...

Nauji kariniai aljansai kuriami ne veltui: Afrikoje ateina naujas didelis karas. Dėl išteklių, prieigos prie jūros ir geriamojo vandens.

„Focus“ pabandė įvertinti Arabijos ir Raudonosios jūrų pakrantėse netrukus kilsiančio gaisro mastą.

Kaip susijęs naujas karas Afrikoje ir BRICS problemos

Saugumo ir valdymo pokyčiai vyksta visame pasaulyje, o išteklių turtinga Afrika yra viena iš senųjų pasaulio lyderių ir pretendentų į dominavimą konfrontacijos vietų. Naujasis vietinis elitas nori tapti jei ne pasaulio, tai bent Afrikos politikos subjektais. Tai prisideda prie naujų vietinių valstybių regioninių aljansų kūrimo.

Somalia, Egypt and Eritrea established an alliance, described as an "axis against Ethiopia," following tripartite talks in Asmara on Thursday. pic.twitter.com/PgqcnpwMqT

— GAROWE ONLINE (@GaroweOnline) October 10, 2024

Spalį Eritrėjos sostinėje Asmaroje įvyko Egipto, Somalio ir pačios Eritrėjos vadovų susitikimas – šalys susibūrė prieš Etiopiją. Ir čia į konfliktą įsivėlė ne tik Afrikos šalys. Netrukus gali prasidėti karas tarp dviejų naujųjų BRICS narių.

Neseniai Kazanėje (Rusija) vykusiame BRICS viršūnių susitikime pirmą kartą dalyvavo šių metų pradžioje prie organizacijos prisijungusios naujosios šalys. Organizacija iš karto pademonstravo savo narių vienybės problemas – į susitkimą Saudo Arabijos lyderis neatvyko.

Tačiau tai tik menka organizacijos problema, nes tarp dviejų BRICS naujokų gali net kilti tikras karas. Naująją Egipto, Somalio ir Eritrėjos sąjungą ekspertai pavadino Anti-Etiopijos aljansu. Oficialusis Kairas gali tapti svarbiausia jo jėga.

Egiptas ir Nilas

Šiuolaikinį pasaulietinį ir militarizuotą arabišką Egiptą su visame pasaulyje žinomu Senovės Egiptu, suformavusiu civilizaciją prieš kelis tūkstančius metų, vienija jo priklausomybė nuo Nilo upės.

Šios vienos didžiausių upių pasaulyje ypatumas yra tas, kad ji teka iš pietų į šiaurę ir įteka į Viduržemio jūros vandenis, prieš tai suformuodama deltą (išsišakodama į kelias vagas). Būtent tai leido senovės nederlingos dykumos gyventojams, pasinaudojant cikliškais upės potvyniais, įkurti žemės ūkio civilizaciją.

Praėjo tūkstantmečiai, žmonijos techninės galimybės pasikeitė neatpažįstamai, bet kas išlieka pastovu – Egipto populiacija (dabar daugiau nei 100 mln. žmonių) išsidėsčiusi aplink Nilą ir visiškai priklausoma nuo jo vandenų.

Kuo kaimynai „šantažuoja“ Egiptą

Tuo naudojosi galingosios šalys. Britai kontroliavo Sudaną, esantį aukščiau Nilo aukštupio, ir tai buvo reikšmingas JK įtakos Egiptui XIX amžiuje veiksnys. Nuo to laiko, pasak norvegų profesoriaus Torje Tvedto, Egiptas ir toliau bijojo likti be vandens, kurį kažkas užtvers aukščiau upės. Dabar ta pačia korta bando žaisti gerokai silpnesnė pagal geopolitinį svorį Etiopija.

Etiopija yra vienintelė Afrikos šalis, kuri XIX amžiuje netapo Europos galių kolonija, tačiau dabar jos padėtis gana silpna. Šalyje neseniai vyko pilietinis karas, kuris baigėsi trapiomis paliaubomis 2022 m.

Šiuo metu vyriausybė veiksmingai nekontroliuoja maištingo Tigrėjaus regiono, esančio palei Eritrėjos sieną. Šalies ministras pirmininkas Abiy Ahmedas siekia nukreipti nepatenkintų gyventojų dėmesį į bet kokią sėkmę. Tai, anot geopolitikos analitiko Jonathano Fentono-Harvey, yra naujausių oficialiosios Adis Abebos sprendimų priežastis.

Kaip Etiopijos „Renesansas“ kelia grėsmę Egiptui?

Nuo 2011-ųjų Etiopija ties Nilo upe stato milžinišką „Renesanso“ užtvanką, kurios kaina skaičiuojama 4 mlrd. dolerių.

Tačiau kariškių atėjimas į Egipto valdžią (de facto kariškiai šią šalį valdė pastaruosius dešimtmečius) situaciją pakeitė. Egipto vadovas al Sisi, suprasdamas kritinį Nilo vandenų svorį Egipto žmonėms, nuolat kelia užtvankos temą įvairiose platformose. Paskutinį kartą tai buvo padaryta laiške JT Saugumo Tarybai, kur Etiopija buvo apkaltinta visų įmanomų tarptautinių susitarimų ir įstatymų pažeidimu.

Etiopija naudojasi savo geografine padėtimi – ji nesidalina siena su Egiptu. O JTO „veiksmingumas“ dabar žinomas visiems.

Taigi Adis Abeba puikiai supranta, kad Egiptas negali jų pasiekti – baigė statyti užtvanką ir dabar ruošiasi jos suformuotą rezervuarą užpildyti vandeniu.

Akivaizdu, kad Etiopijos valdantieji, be ekonominės naudos, kurią atneš jos eksploatavimas, taip pat apskaičiavo visas geopolitines premijas, kurios strateginiu požiūriu darys įtaką Egiptui, vienai galingiausių Afrikos ir Arabų pasaulio šalių.

Etiopija taip pat supranta visą pavojų, kurį kelia „Renesanso“ užtvanka Kairui. Juk šalies likimas bus Etiopijos valdžios rankose, nes be vandens nėra gyvybės. Tačiau iki šiol Kairas neturėjo veiksmingų įtakos Adis Abebai mechanizmų. Tačiau tokią galimybę egiptiečiams suteikė pati Etiopija.

Etiopija ilgisi jūros

1993 m. Eritrėja atsiskyrė nuo šalies, atėmusi iš Etiopijos prieigą prie jūros. O Somalilandas paskelbė savo nepriklausomybę pilietinio karo krečiamame Somalyje. Šio subjekto suverenia valstybe dar nepripažino nė viena pasaulio šalis.

Bet šių metų sausį Etiopija pasirašė susitarimą su separatistine Somalilando vyriausybe dėl 20 kilometrų pakrantės zonos nuomos 50 metų laikotarpiui. Taigi, Etiopija gali tapti pirmąja JT nare, pripažinusia šį kvazivalstybinį darinį.

Akivaizdu, kad Somalio sostinėje Mogadiše visomis įmanomomis priemonėmis bandoma užkirsti kelią šiam de jure valstybės vientisumo naikinimo faktui. Afrikos reikalų ekspertas daktaras Mohamedas Eldo pažymi, kad Etiopijos prieiga prie jūros taip pat yra strategiškai nepalanki Eritrėjai, nes tai prideda dar vieną konkurentą dėl jūrų kelių regione kontrolės.

Tęsinys kitame puslapyje: