| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis |
„Sukurta SSRS.“ Vienintelė masinio naudojimo prekė, netapusi deficitu. „Vis dar būtina“
|
(
(
Tapo neoficialiu SSRS simboliu. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nepaisant dizaino paprastumo, stiklinės istorija ir funkcijos tapo neatsiejama žmonių kasdienio gyvenimo dalimi. Briaunuota stiklinė pirmą kartą buvo pagaminta 1943 m. rugsėjo 11 d. stiklo gamykloje Gus-Chrustalnyj mieste. Stiklinės dizainas dažnai priskiriamas Verai Muchinai, monumentalios kompozicijos „Darbininkė ir kolūkio moteris“ autorei, tačiau ji tik patobulino formą. Dėl patvarių ir patogių savybių stiklinė greitai išpopuliarėjo kavinėse, traukiniuose ir net gazuoto vandens automatuose. Vera Ignatjevna Muchina (tikrasis vardas – Muchina-Zamkovaja; 1889 m. liepos 1 d. Ryga – 1953 m. birželio 6 d. Maskva) – rusų sovietų skulptorė, dailininkė ir mokytoja, rašo „Wikipedija“. Briaunuota stiklinė buvo gaminama įvairių versijų, pradedant nuo 10 briaunų, tačiau populiariausia tapo stiklinė su 16. Toks variantas buvo laikomas optimaliu: jis ne tik estetiškai atrodė, bet ir buvo patogus naudoti bei plauti, rašo portalas „Litsa“. Be to, jos kaina svyravo priklausomai nuo šonų skaičiaus: stiklinė su 16 briaunų kainavo 7 kapeikas, o 10 – tik 3 kapeikas. Tačiau jos talpa visada išliko standartinė – 200 ml iki lankelio ir 250 ml iki pat kraštų. Tai buvo ypač svarbu matuojant gėrimų ir ingredientų kiekį, todėl ji buvo universalus įrankis virtuvėje ir viešose vietose. Įdomu tai, kad posakis „suorganizuoti trims*“ siejamas su šia stikline, nes pusės litro degtinės butelį buvo galima idealiai padalinti į tris stiklines. Briaunuota stiklinės tapo neoficialiu SSRS simboliu ir bendruomeniškumo bei kolektyvizmo personifikacija. Ji buvo naudojama visur – kavinėse, traukiniuose, vandens automatuose ir net oficialiuose renginiuose. Ji sujungė kartas ir tapo daugelio prisimenamu kasdienybės elementu.
* Vidutiniai pietūs valgykloje kainavo maždaug rublį (80-90 kapeikų), ir šeimos biudžetą griežtai kontroliavusios žmonos duodavo vyrams po rublį — kad liktų dar smulkių tramvajui.
Štai tas rublis ir pagimdė frazę „suorganizuoti trims“ — butelis degtinės SSRS kainavo 2 rublius 87 kapeikas, ir jei trys vyrai susimesdavo po rublį, kaip tik butelis ir būdavo. Be to, maždaug 170 gramų dozės pakakdavo pastebimai kauštelėti, dar galėti dirbti po pietų pertraukos ir vakare namo grįžti beveik blaiviam. Ypač patyrę degtinės butelį į stiklines pilstydavo „iš akies“ lašų tikslumu, 166 ml „po apvadu“ — tai buvo laikoma vertingu gebėjimu, ir tokie žmonės buvo gerbiami. Likusios 13 kapeikų įprastai būdavo išleidžiamos kokiam nors smirdžiam lydytma sūreliui, kaip „Banga“, kuriuo buvo užuostoma išgerta degtinė.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| ||||||||||||||||
Įdomiausi
81
(0)
.png)
.png)
