Estija nori pakeisti konstituciją. „Smūgis prieš šalis agresores“

Idėja – atimti teisę balsuoti savivaldos rinkimuose šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Pakeitimai, kuriems pritarė Estijos premjeras, galėtų įsigalioti iki kitų metų vietos rinkimų.

Estija, viena iš trijų Baltijos šalių, žengė dar vieną žingsnį apribodami savo teritorijoje gyvenančių rusų ir baltarusių teises. Šių dviejų tautų atstovai po Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikomi agresorių šalių piliečiais.

Valdančioji koalicija pasiūlė pakeisti Konstituciją. Priimtomis pataisomis siekiama užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti savivaldos rinkimuose. Šią teisę jie turi nuo 2003 m.

Iniciatyvai reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, t. y. 4/5 Estijos parlamento narių. Svarbu tai, kad idėja sulaukė vyriausybės vadovo Kristeno Michalo pritarimo. Jis yra Estijos reformų partijos vadovas.

Parlamento Konstitucinio komiteto pirmininkas Hendrikas Terras pažymėjo, kad pataisos projektas parlamentui gali būti pateiktas ketvirtadienį (lapkričio 7 d.). Jei bus priiimtas, tai neleis agresorių šalių piliečiams balsuoti 2025 metų savivaldos rinkimuose. 

Atnaujintame rinkimų teisę turinčių asmenų sąraše turi būti: Estijos, NATO šalių, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiai. Teisę dalyvauti rinkimuose išsaugos ir šalių, su kuriomis Talinas sudarė atitinkamas sutartis, piliečiai. 

Pačioje valdančiojoje koalicijoje vis dar yra skirtingų nuomonių, tačiau visuotinai sutariama dėl numatomų pakeitimų pagrįstumo. 

Estijos vidaus reikalų ministras ir Socialdemokratų partijos pirmininkas Lauri Läänemetsas nurodė rusams ir baltarusiams pradėti prašyti Estijos pilietybės. Labai tikėtina, kad netrukus tik tokiu būdu jie galės balsuoti rinkimuose.