Žirniai mainais į mandarinus. Rusija grįžta į akmens amžių

Rusija grįžta prie 1990-ųjų mainų prekybos dėl mokėjimo problemų.

Griežtėjantys reikalavimai užsienio bankams, dėl kurių ilgai delsiama ir atsisakoma apdoroti mokėjimus Rusijos įmonėms, kai kurias jų verčia grįžti prie „laukinio kapitalizmo“ laikų praktikos. Barteriniai sandoriai grasina sumažinti pajamas į biudžetą, tačiau vyriausybei labiau rūpi, kad importas būtų išlaikytas reikiama apimtimi, rašo „The Moscow Times“.

Sausio mėnesį Ekonominės plėtros ministerija tuometinio pirmojo ministro pirmininko pavaduotojo Andrejaus Belousovo (dabar gynybos ministro) pavedimu parengė gaires įmonėms dėl mainų sandorių vykdymo. „Užsienio prekybos barterinių sandorių nurodymai“ apima „barterinių sandorių rūšių ir jų privalumų aprašymą... nuoseklios užsienio prekybos mainų sandorio organizavimo instrukcijas dėl prekių ar paslaugų lygios vertės nustatymo tvarkos“. Saratove įsikūrusi bendrovė „Astarta-agrotrading“ sekė nurodymais rengdama pirmuosius tokius sandorius su dviem Pakistano įmonėmis, „Financial Times“ sakė jos tarptautinio verslo plėtros direktorius Samvelas Bagdasarianas.

Pagal susitarimą „Astarta“ turi iškeisti 15 000 tonų avinžirnių į tokio pat svorio mandarinų partiją ir 10 000 tonų lęšių į bulves. Kitas susitarimas apima 20 000 tonų avinžirnių keitimą į panašią ryžių siuntą. „Mes ketiname siųsti bandomąsias partijas išbandant šį mechanizmą, taip sakant. Teoriškai mūsų pajėgumai yra daug didesni“, – sakė S. Bagdasarianas. Kitas sandoris susijęs su egzotiškesniais mainais – buitinės technikos, statybinių medžiagų ir kitų prekių iš Kinijos keitimu į rusiškas linų sėklas už vienodą sumą.