1＄– 100₽. Kada kursas pasieks 150₽ ir kaip valiutų rinką veikia Trumpo išrinkimas?

Rublio silpimo priežasčių – daugiau, nei gana. Visų pirma, tai naudinga biudžetui. Kuo silpnesnis rublis, tuo vyriausybei lengviau įvykdyti savo įsipareigojimus rubliais, kas biudžeto deficito sąlygomis itin svarbu. Antra, rublio kurse atsispindi importuotojų problemos su mokėjimais. Trečia, laiko faktorius. Rublis tvirtėja kiekvieno mėnesio gale, kai prasideda mokesčių periodas ir eksportuotojams prisireikia rublių, ir silpnėja jam pasibaigus.

Tačiau tai yra ilgalaikiai, seniai veikiantys faktoriai. O dabar pradėjo veikti naujos, ganėtinai specifiškos aplinkybės.

Visų pirma – koordinuota CB politikos ataka.

Infliacija, šiek tiek sulėtėjusi spalį, lapkričio mėnesį vėl įsibėgėjo ir žada tapti rekordine. Tokiomis sąlygomis ekspertai laukia, kad gruodį CB bazinę palūkanų normą ne šiaip padidins, o žengs dvigubą žingsnį, pakeldamas ją nuo 21％ iš karto iki 23％. Net jeigu jie klysta, akivaizdu, kad daugiausia, ko galima tikėtis iš reguliatoriaus, — BPN palikimo ankstesniame lygyje.

Tuo tarpu vis daugiau įtakingų lobistų pasisako už tai, kad CB normą sumažintų. Prasidėjo tai nuo beveik anekdotiško RFKP pranešimo, kad CB vadovė Elvira Nabiulina žada pradėti BPN mažinimą 2025 metų kovo mėnesį, ką CB paskui paneigė. Paskui įvyko ataka iš RSPP pusės: stambus verslas ne šiaip sukritikavo neleidžiančią imti kreditų aukštą normą, bet ir pasiūlė suteikti vyriausybei įgaliojimus veikti kreditavimo politiką, kas reiškia CB nepriklausomybės pabaigą. Tuo pat metu Kremliaus think tank vaidmenį atliekantis CMAKP, paskelbė ataskaitą, kurioje įspėjo apie stagfliacijos riziką ir pareiškė, kad nemonetarinio pobūdžio „CB veiksmai, didinant normą, panašu, nebelemia ekonomikos infliacijos lygio žemėjimo“. Tuo pačiu ir RANEPA ekonomistaiįspėjo, esamas bendros valstybės skolų naštos lygis jau visai prisiartino prie „saugios“ zonos ribos, kuri dabartinėmis sąlygomis, pasak jų, yra 20％ BVP, — didžia dalimi dėl to, kad aukšta norma verčia Finansų ministeriją skolintis brangiai. Vyšnia ant torto — RF Valstybės Dūmos finansų rinkos komiteto vadovo Anatolijaus Aksakovo pareiškimas, kad CB, galbūt, BPN daugiau nekels, nes situacija jau kontroliuojama.

Tokia masinis rinkos dalyvių puolimas prieš CB suvokiamas nevienareikšmiškai: CB nepriklausomybė pavojuje. O tai reiškia, kad įmanomas vadinamasis fiskalinis dominavimas, kai BPN priklauso ne nuo infliacijos ir darbo rinkos, o nuo vyriausybės ir lobistų įgeidžių. Tai reiškia, kad CB prarastų infliacijos kontrolę, kas paskui įsuktų infliacijos spiralę — ką matėme Turkijoje. Tokiomis sąlygomis natūralu laukti rublio silpnėjimo.

Tuo pačiu metu tvirtėja doleris. Ne tik rublio, bet ir visų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Euras jau susilpnėjo tiek, kad jo paritetas su doleriu nebeatrodo kažkuo neįmanomu. Priežastis — Trumpas.

Ketvirtadienį paaiškėjo, kad respublikonai gavo daugumą ir Atstovų rūmuose — taip Donaldas Trumpas gauna visišką carte blanche. Visgi kol kas niekas nesupranta, ką jis darys, — priešrinkiminės jo paties, kaip ir jo bendrininkų bei giminaičių, kalbos nereiškia, kad jų nuomonė taps JAV politika. Viso pasaulio valiutų prekeiviai ir tiesiog piliečiai turi nekintamą taisyklę: bet kokioje neaiškioje situacijoje pirk dolerį. Rusija šia prasme nėra išimtis.

Supratimas to, ko sieks Trumpo administracija, optimizmo neprideda.

Užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas? Sprendžiant iš paties Trumpo pasisakymų ir jo paskirto valstybės sekretoriaus „vanagas“ Marco Rubio, akivaizdu, kad respublikonai ketina taikos siekti iš jėgos pozicijų — o tai reiškia eskalaciją, kas nėra nemokama. Jau dabar Bideno administracija nusprendė pabaigai skirti Ukrainai visą lig tol pristabdomą pagalbą, — iš viso už ＄6 mlrd. Ir, sprendžiant iš geranoriško atsisveikinamojo pokalbio tarp Trumpo ir Bideno, naujasis JAV prezidentas visiškai neprieštarauja, kad dabar Ukraina gautų kaip įmanoma daugiau. Galiausiai, visi turi omenyje, kad realius žingsnius Trumpas žengti tik po poros mėnesių, pradėjęs eiti pareigas. O kare du mėnesiai — labai daug. Taigi, neapibrėžtumas ir įtampa auga, o iki rezultatų dar reikia išgyventi.

Be to, jeigu Trumpas iš tiesų įves 60％ muitus kiniškoms prekėms ir 10–20％ muitus prekėms iš ES, tai blogiau bus ne tik Kinijai ir Europos sąjungai, bet ir pačioms JAV, kur galvą vėl pakels infliacija. Tuo tarpu ES ir šiaip faktiškai recesija, o Kinija beviltiškai bando išvengti krizės. Trumpo veiksmai gali jiems nepalikti šansų — tačiau globali ekonomika tokia, kad JAV ekonomikai tai irgi į sveikatą neišeis. Tiesa, yra viltis, Kinijos atveju Trumpą gali atvėsinti Elonas Muskas, dabar atrodantis kaip artimiausias jo patarėjas, — Tesla planai Kinijos rinkoje dideli. Tačiau jau pasklido gandai, kad tokia artima draugystė ėmė erzinti senuosius JAV prezidento bendrininkus, ir gali būti, kad du tokie ambicingi ir skandalingi žmonės ilgai kartu neištvers. Bendrai gi dauguma kol kas linksta manyti, kad valdant Trumpui doleris stiprės — štai jis ir stiprėja, nes rinkos gyvos lūkesčiais.

 

 

Galiausiai, Trumpo ketinimas sumažinti naftos ir dujų kainas. Čia, kitaip nei daugelio jo pažadų atveju, mažai kas dvejoja, kad jis bent jau pabandys tai atlikti.

Respublikonai tradiciškai solidarūs su naftos ir dujų pramonės lobistais, o šie labai nori daugiau eksportuoti ir daugiau leidimų gręžti — net jei dėl to nafta ir dujos atpigs. Pirma, ką gali padaryti Trumpas, — nuimti Bideno įvestą draudimą papildomai eksportuoti SGD. Verta prisiminti, kad dar per savo pirmąją kadenciją Trumpas agitavo ES vietoje rusiškų pirkti amerikietiškas dujas — nedaug abejonių, kad dabar jis pasistengs įtvirtinti amerikietiškų SGD gamintojų lyderystę, o gal ir naftininkų. Naftos kainą sumažinti gali dar viena priemonė — leidimas statyti Bideno administracijos užblokuotą naftotiekį Keystone XL iš Kanados.

Kaip argumentas, kad JAV nenaudinga mažinti naftos kainą, pateikiama didelė amerikietiškos skalūninės naftos išgavimo savikaina — apie ＄40 už barelį. Tačiau, visų pirma, tai iš tiesų yra vidutinė savikaina — yra ir mažesnės savikainos projektų, kuriuos galima vystyti aktyviau (verta atsiminti, kad gavyba iš skalūnų, kitaip nei tradicine, galima ganėtinai lengvai operuoti). Antra, naftos rinkoje jau neretai susidaro situacija, kai stambus gamintojas sąmoningai patiria nuostolius, stengdamasis išstumti konkurentus pagal principą „kol storas suplonės, — plonas nudvės“, o amerikiečiai naftininkai jau pajuto ekspansijos į išorės rinkas skonį. Trečia, reikia atsiminti, kad JAV naftininkų lobizmu užsiima ne tik skalūnininkai, bet ir stambios tradicinės kompanijos, kai, pavyzdžiui, Exxon dabar Gajanoje vysto vieną iš didžiausių pasaulyje telkinių kur gavybos savikaina gan žema.

 

 

Rusijai nemaloniausia įvykių raida — jeigu JAV susitartų su Saudo Arabija ir drauge iš rinkos išstumtų konkurentus, tiek OPEC+ narius, tiek ir nedalyvaujančius kartelyje.

Atsižvelgiant į grėsmę, kad sauditai naftos barelio kainą nuleis iki ＄50 už barelį, tai visai tikėtina: JAV reikia įsitvirtinti pasaulinėje naftos rinkoje, SA — susigrąžinti savo dalį. Duopolija — tai, turbūt, geriausia, ką jie gali įsivaizduoti. Kas tokiu atveju nutiks su Rusijos ekonomika ir, atitinkamai, su rubliu — irgi nesunku įsivaizduoti. Jau dabar prasideda prognozės apie tokiu atveju galimą dolerio pakilimą iki 150 rublių.

Čia verta pažymėti, kad rublio kurso prognozės tikslumu nepasižymi. Ir čia ne analitikų kokybės klausimas. Tiesiog kursui didžiulę įtaką daro CB, Finansų ministerijos ir vyriausybės veiksmai. Ir, reikia pasakyti, jie savo valdžios neriboja. CB gali atlikti juanio intervencijas (jų deficitas, laimei, įveiktas), gali įpareigoti eksportuotojus vėl parduoti 100％ valiutinių pajamų. Finansų ministerija gali reguliuoti likvidumą išleisdama obligacijas. Bendrai, mechanizmų daug.

Todėl tegalima apibrėžti tendenciją, kurios rėmuose galimas nacionalinės valiutos tiek sustiprėjimas, tiek susilpnėjimas. Kol kas tendencija leidžiasi, tačiau lapkričio gale, mokestinio periodo metu visai įmanomas tradicinis rublio sustiprėjimas.

republic.com