„Istorijoje to dar nėra buvę. „Supergenijus“. Tai turės pasaulinių pasekmių“

Elonui Muskui patikėjus JAV administracijos priežiūros ir išlaidų mažinimo misiją, JAV gali atsirasti nauja problema – savotiška „korumpuota oligarchija“, – perspėja britų savaitraštis „The Economist“. Anot leidinio, Musko ir Donaldo Trumpo aljansas gresia „turbulencine psichodrama, turėsiančios pasaulinių pasekmių“.

Rinkimų naktį Trumpas, skelbdamas pergalę, paaukojo 17 proc. laiko pagirti „supergenijų“. Būsimasis prezidentas taip pat paskelbė, kad jo judėjimas „Make America Great Again“ (MAGA) turi naują žvaigždę – Eloną Muską.

Muskas palaikė Trumpo kampaniją – ką jis iš to gavo?

Britų savaitraštis skaičiuoja, kad Muskas išleido apie 200 mln. dolerių remdamas Trumpo kandidatūrą.

„Tai milžiniška suma, turint omenyje, kad iki šiol deklaruotos jo darbuotojų ir išorės grupių išlaidos siekia maždaug 1,1 mlrd. dolerių“ – pabrėžia jis.

Pelnas iš šio aljanso „supergenijui“ gali būti didesnis nei patirtos išlaidos, prognozuoja „The Economist“. Nuo prezidento rinkimų „Tesla“, kuri sudaro du trečdalius Musko turto, rinkos kapitalizacija išaugo 300 mlrd. dolerių. Tai dvigubai didesnė vertė nei „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ rinkos vertė.

Muskas dalija kortas

Muskui patikėjus misiją prižiūrėti ir mažinti JAV administracijos išlaidas, JAV gali atsirasti nauja problema – savotiška „korumpuota oligarchija“. „The Economist“ suskaičiavo, kad 10 proc. asmeninio Musko turto, kurio vertė 360 milijardų JAV dolerių, gaunama iš vyriausybės sutarčių.

Glaudus ryšys su prezidentu gali leisti jam daryti įtaką jo verslą reglamentuojantiems teisės aktams, gauti vyriausybės sutartis ir išvengti muitų tarifų, kurie konkurentams kainuos labai brangiai.

„Musko ir Trumpo bendradarbiavimo poveikis taip pat gali būti „politikų ir verslo magnatų susitarimo normalizavimas“, – perspėjo savaitraštis.

JAV „pirmojo bičiulio“ ir „pirmosios šeimos dėdės“ statusas, kuriuo Muskas naudojasi Mar-a-Lago, Trumpo rezidencijoje, taip pat kelia politinę riziką. Milijardierius įsitraukė į pareigas naujoje administracijoje ir praktikuoja laisvai samdomą diplomatiją.

Bandymas užimti poziciją arba kurti politiką užsienio santykių srityje yra už Musko mandato ir kompetencijos ribų. Tai dar pavojingiau, nes jam, kaip tik patarėjui, netaikomi federalinės administracijos darbuotojams taikomi reglamentai ir etikos principai, sakė „The Economist“.

JAV istorijoje nėra precedento, kurį būtų galima palyginti su milijardieriaus įtaka Trumpui, o žinomi glaudžių prezidentų ir verslo magnatų sąjungų atvejai baigdavosi konfliktu, daro išvadą savaitraštis.