Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis |
Šiaurės Europos šalys ėmė baimintis. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dėl hibridinio karo ir kibernetinių atakų, kuriomis kaltinamos prorusiškos grupuotės, padažnėjimo Šiaurės Europos šalys imasi atsargumo priemonių – atsisako kurti visuomenę be grynųjų pinigų nes baiminasi, kad visiškai skaitmeninės mokėjimo sistemos taps pažeidžiamos, rašoma „The Guardian“. Dėl geros sparčiojo interneto aprėpties, aukšto skaitmeninio raštingumo lygio ir sparčiai augančių finansinių technologijų pramonės šakų Švedija ir Norvegija sparčiai artėja prie ateities be grynųjų pinigų. Mobiliųjų mokėjimų sistema „Swish“, kurią šeši bankai pradėjo naudoti 2012 m., Švedijoje yra visur – nuo turgaus prekystalių iki kavinių ir drabužių parduotuvių. Norvegijos atitikmuo „Vipps“, kuris 2022 m. susijungė su Danijos „MobilePay“ ir sudarė „Vipps MobilePay“, taip pat labai populiarus. Praėjusį mėnesį ji taip pat pradėjo veikti Švedijoje. Buvęs Švedijos centrinio banko valdytojo pavaduotojas 2018 m. prognozavo, kad iki 2025 m. Švedijoje tikriausiai nebeliks grynųjų pinigų. Tačiau 2022 m. Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir padažnėjus tarpvalstybiniam hibridiniam karui bei kibernetinėms atakoms, dėl kurių kaltinamos prorusiškos grupuotės, teko persvarstyti šį klausimą. Nuo to laiko Švedijos vyriausybė visiškai pertvarkė savo gynybos ir pasirengimo strategiją, įstojo į NATO, atgaivino savo psichologinės gynybos agentūrą kovai su Rusijos dezinformacija. O Norvegija sugriežtino savo anksčiau pralaidžios sienos su Rusija kontrolę. Žmonių atsiskaitymas už prekes ir paslaugasBrošiūroje, pavadintoje „Jei kiltų krizė ar karas“, kuri kitą mėnesį bus išsiųsta į visus Švedijos namus, gynybos ministerija pataria žmonėms reguliariai naudotis grynaisiais pinigais ir turėti bent savaitės atsargas įvairiomis kupiūromis, taip pat naudotis kitomis mokėjimo formomis, pavyzdžiui, banko kortelėmis ir skaitmeninėmis mokėjimo paslaugomis. „Jei galite atsiskaityti keliais skirtingais būdais, sustiprinsite savo pasirengimą“, – sakoma joje. Vyriausybė taip pat svarsto teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti galimybę už tam tikras prekes atsiskaityti grynaisiais pinigais. Švedijoje grynieji pinigai yra teisėta atsiskaitymo priemonė, tačiau parduotuvės ir restoranai gali prašyti atsiskaityti negrynaisiais pinigais, jei tik iškabina skelbimą, kuriame nurodomi tam tikri mokėjimo būdų apribojimai. Norvegijos mažmeninės prekybos klientai visada turėjo teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau mažmenininkų pradėjo atsiskaityti negrynaisiais pinigais, todėl apie 600 000 žmonių, neturinčių galimybės naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, liko be galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais. Vasarą vyriausybė ėmėsi veiksmų ir priėmė teisės aktus, pagal kuriuos mažmenininkai gali būti baudžiami arba jiems gali būti taikomos sankcijos, jei nuo spalio 1 d. jie nepriima mokėjimų grynaisiais pinigais. Atsiskaitymas grynaisiais pinigaisTeisingumo ir viešojo saugumo ministerija pareiškė, kad „rekomenduoja visiems turėti šiek tiek grynųjų pinigų, nes skaitmeniniai mokėjimo sprendimai yra pažeidžiami dėl kibernetinių atakų“. Ji teigė, kad vyriausybė rimtai vertina pasirengimą, „atsižvelgdama į didėjantį pasaulinį nestabilumą, susijusį su karais, skaitmeninėmis grėsmėmis ir klimato kaita“. Todėl ji užtikrino, kad teisė atsiskaityti grynaisiais pinigais būtų sustiprinta. Šalies teisingumo ir nepaprastųjų situacijų ministrė Emilie Enger Mehl šių metų pradžioje sakė: „Jei niekas nemokės grynaisiais pinigais ir niekas jų nepriims, grynieji pinigai nebebus tikra išeitis kritiniu atveju, jei ištiktų krizė.“ Ir pridūrė, kad „ilgalaikiai elektros energijos tiekimo sutrikimai, sistemų gedimai arba skaitmeninės atakos prieš mokėjimo sistemas ir bankus gali palikti grynuosius pinigus kaip vienintelę lengvai prieinamą alternatyvą“. Švedijos centrinio banko tyrėjas Maxas Brimbergas teigė, kad grynųjų pinigų atsisakymą daugiausia paskatino privatusis sektorius. Daugelis šalies bankų jau prieš kurį laiką panaikino grynuosius pinigus vietos filialuose, todėl skaitmeninių mokėjimų paslaugas įdiegti visuomenei buvo lengva. Grynųjų pinigų pirkimo fizinėse parduotuvėse procentinė dalis sumažėjo nuo beveik 40 proc. 2012 m. iki maždaug 10 proc. pastaraisiais metais. M. Brimbergas teigė, kad vis labiau nerimaujama, jog grynieji pinigai taps atgyvena. „Tai yra tai, ką mes, kaip centrinis bankas, o taip pat ir centrinė vyriausybė, matome kaip galimą riziką, ypač žmonėms, kurie vis dar nepriėmė skaitmeninės ekonomikos, taip pat dėl pasirengimo, jei įvyktų ginkluota ataka arba ginkluotas išpuolis prieš Švediją arba artimą šalį“, – sakė jis. „Taigi grynieji pinigai atlieka labai specifinį vaidmenį mokėjimo sistemoje, nes tai vienintelė mokėjimo forma, kurią galime naudoti, jei elektros ar ryšių tinklų sistemos neveikia taip, kaip įprasta“, – pridūrė M. Brimbergas. Jis teigė, kad „beveik bet kokioje visuomenėje atliekamoje funkcijoje reikia naudoti tam tikrą mokėjimo ar tikrinimo analizę – elektroninę tapatybę arba elektroninį mokėjimą“. Jei visos šios priemonės sutriktų, kiltų pavojus, kad sutriktų visos Švedijos sistemos funkcionalumas. Centrinis bankas svarsto galimybę sukurti ir išleisti „e. kroną“, kuri veiktų kaip „skaitmeninis grynųjų pinigų papildymas“, tačiau jai įgyvendinti reikėtų politinio pritarimo. Švedijos universiteto profesorius Hansas Liwångas sakė, kad trūksta įrodymų, ar grynieji pinigai šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje yra pranašesni už skaitmeninius mokėjimus. Jis atkreipė dėmesį į Ukrainą, kurioje skaitmeninės sistemos pasirodė esančios labai svarbios jos atsparumui: „Ukraina yra labai geras pavyzdys, kaip karui vykstant judėti į ateitį, o ne atgal.“ |