Tai galingas koziris prieš Putiną. „Dar niekada nebuvo panaudotas.“ Atėjo laikas

Įšaldytas Rusijos turtas gali tapti koziriu išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo, rašo „Reuters“ apžvalgininkas Hugo Dixonas.

Jei Europa perduotų Ukrainai 300 milijardų dolerių įšaldyto Rusijos turto, ji suteiktų jai galimybę tęsti karą ir išlaikyti fronto liniją dar trejus metus arba sudaryti palankesnį sandorį su V. Putinu.

Analitikas mano, kad įšaldytas turtas gali būti vienas iš būdų daryti spaudimą V. Putinui.

D. Trumpas gali nuraminti diktatorių, kad Ukraina turės tvirtą paramą ir įvykdys savo pažadą užbaigti karą, taip siųsdamas įspėjimą Kinijai.

300 milijardų dolerių gali įtikinti V. Putiną, kad Ukraina atlaikys užsitęsusį išsekimo karą.

Teoriškai Europos šalys galėtų paskirstyti šią sumą per trejų metų laikotarpį, o tai sudarytų apie 0,4% visos ES ir JK ekonomikos. Tačiau tai dvigubai daugiau, nei Europa šiuo metu skiria Ukrainai, o dėl didėjančių išlaidų gynybai tokį finansavimą ateityje būtų sunku užtikrinti.

Viena iš alternatyvų būtų mobilizuoti Rusijos centrinio banko turtą, kuris buvo įšaldytas 2022 m. Apie 210 milijardų eurų yra Europos Sąjungoje, tačiau kelios šalys, tarp jų ir Vokietija, prieštarauja šių lėšų konfiskavimui.

Teisiškai saugesnė alternatyva galėtų būti vadinamoji reparacinė paskola. Pagal šią schemą G7 šalys paskolintų Ukrainai 300 milijardų dolerių, tačiau Kyjivas įsipareigotų reikalauti iš Maskvos reparacijų.

Jei Rusija atsisakytų mokėti, G7 šalys turėtų teisę reikalauti kompensacijos ir atgauti šią sumą iš įšaldyto turto.

Jei Europa suteiktų finansavimą, D. Trumpas turėtų nuspręsti, ar jis galėtų sudaryti pelningą sandorį su V. Putinu. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad vargu ar frontas iš esmės pasikeis. Pagrindinis derybų klausimas – kokias saugumo garantijas gaus Ukraina po paliaubų.

Kyjivas nori prisijungti prie NATO, bet Rusija vargu ar leis prie savo sienų dislokuoti Aljanso pajėgas.

Paliaubos su patikimomis saugumo garantijomis leistų apie 80% šiuo metu neokupuotoje Ukrainos teritorijoje išlaikyti laisvę ir suverenitetą. Tai atveria galimybę šaliai ateityje įstoti į Europos Sąjungą ir atkurti ekonomiką. Kita vertus, nepalankaus susitarimo atveju, dėl kurio Ukraina taptų pažeidžiama, šalis taptų neturtinga ir pavaldi Maskvos įtakai. Pirmąjį scenarijų pasaulis suvoktų kaip dalinį V. Putino pralaimėjimą, o antrąjį – kaip jo „pergalę“.