„Paskutinis piloto pranešimas kelia daug klausimų.“ DHL lėktuvo katastrofoje naujos detalės

Avariją galėjo sukelti žmogiškoji klaida.

„Der Spiegel“ remdamasis radijo pranešimais ir ekspertų analizėmis atkūrė avariją. Orlaivio tūpimo metu kilo didelių komunikacijos problemų.

Iš pradžių pilotas nesulaukė jokio atsakymo iš bokšto tūpimo metu po to, kai perdavė orlaivio šaukinį. Tik antrojo pranešimo metu ekipažas gavo atsakymą iš kontrolieriaus.

Teigiama, kad dispečeris radijo ryšiu davė nurodymus, kurių pilotai iš pradžių nesuprato. Tik antrą kartą paklausus įgula suprato, kad jiems buvo duotas leidimas tūpti.

Kadangi buvo teigiama, kad lėktuvas tuo metu buvo per arti oro uosto, jis praleido artėjimo kelią ir turėjo atlikti korekcijas. Tuo tarpu dispečeris paprašė įgulos persijungti į kitą radijo dažnį – ir įvyko dar viena lemtinga klaida: įgula neteisingai suprato skaičių seką, todėl ryšys tarp bokšto ir piloto nebegalėjo vykti.

Ekipažas pastebėjo, kad jie per greitai leidžiasi. Tačiau jiems nepavyko pakankamai sulėtinti greičio. Kaip rašo „Spiegel“, skrydžio duomenimis, prieš pat smūgį pilotai bandė pakelti lėktuvo nosį.

Tikriausiai dėl to sumažėjo oro srautas ir lėktuvas nukrito prie namo.

DHL lėktuvo katastrofoje Lietuvoje žuvo įgulos narys. Dar trys žmonės, įskaitant vokietį, buvo sužeisti. Priežasčių tyrimai įsibėgėja. Kol kas tik spėliojama apie avarijos priežastis.

Ar dėl sabotažo DHL lėktuvas galėjo nukristi Lietuvoje?

„Iš tikrųjų galėčiau tik įsivaizduoti, kad kažkas tam tikru būdu sabotuoja valdymo elementus, kad valdymo impulsas nebepasiektų vairų“, – interviu metu aiškina Stefanas Hinnersas, teisininkas ir aviacijos ekspertas iš Hamburgo.

Vienintelis klausimas, kaip tokiu atveju būtų gauta prieiga prie orlaivio – įprastai prieiti prie technologijos neįmanoma, sakė S. Hinnersas.

Pasak eksperto, antrasis galimas scenarijus – piloto klaida. Jis galėjo valdyti orlaivį rankiniu būdu, be autopiloto.

„Kaip pilotas, jei staiga nustumiate valdiklius žemyn, lėktuvas leisis žemyn, kaip ir automobilis važiuoja į dešinę, kai pasukate į dešinę“, –  sakė S. Hinnersas.

Tačiau jis mano, kad šis scenarijus yra daug mažiau tikėtinas. „Kaip nevairuojate automobilio į tilto stulpą, taip ir nestumiate lėktuvo žemyn, kai jis yra arti žemės“, – aiškina aviacijos ekspertas.

Paskutinis radijo pranešimas prieš DHL lėktuvo katastrofą kelia klausimų dėl įgulos koncentracijos

Kiti ekspertai pirmąjį galimą S. Hinnerso scenarijų – lėktuvo sabotažą – taip pat laiko realiu. Bundesvero generalinis inspektorius Carstenas Breueris išsakė hipotezę, kad DHL krovininio lėktuvo katastrofa Lietuvoje galėjo būti Rusijos „bandymas“, siekiant nustatyti galimus pažeidžiamumus.

„Mes jau patyrėme panašią situaciją šių metų vasarą ir dabar ten įvyko kažkas, kas tinka šiam modeliui“, – sakė C. Breueris ARD pokalbių laidoje. 

Kancleris Olafas Scholzas (SPD) taip pat neatmeta tikimybės, kad Rusija gali būti atsakinga. ZDF „heute journal“ jis atsakė į klausimą, ar už katastrofos slypi Rusija:

„Atidžiai žiūrime į tai, bet šiuo metu negalime tvirtinti. Taip gali būti.“ Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina susilaikyti nuo perteklinių spėlionių dėl krovininio lėktuvo katastrofos Vilniuje. Įtarimų dėl galimo sabotažo akto nereikėtų per daug sureikšminti, bet ir sumenkinti.

S. Hinnersas aiškiai atmeta kai kuriuos kitus galimus scenarijus, kurie šiuo metu yra aptariami. Įskaitant sutrikusius radijo signalus virš Baltijos jūros.

„Nežinau apie jokias manipuliacijas artėjimo tūpti pagal prietaisus sistemoje ir turėčiau tai aiškintis vietoje“, – sako analitikas. Padegamojo prietaiso atsiradimas taip pat mažai tikėtinas. Lėktuve būtų buvęs pastebėtas gaisras, tačiau įgulos nariai apie tai dar nieko nepranešė.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas interviu agentūrai BNS taip pat sakė, kad nėra informacijos, kad lėktuvas užsidegė prieš smūgį ar kad pilotai būtų suklaidinti dėl GPS palydovinės navigacijos trikdžių.

Šiuo metu tiriama orlaivio „juodoji dėžė“.