Susitarimas dėl Rusijos žlugo. Lietuva tarė griežtą NE

ES derybininkams penktadienį nepavyko užbaigti naujo sankcijų paketo įmonėms ir naftos tanklaiviams, padedantiems Rusijos karui Ukrainoje, POLITICO sakė trys su derybomis susipažinę ES diplomatai.

Susitarimas dėl Rusijos žlugo, kai dvi ES šalys – Latvija ir Lietuva – atsisakė paremti sankcijų paketą, nes juo taip pat buvo pratęsta nuostata, leidžianti Vakarų įmonėms ir toliau dirbti Rusijoje nepaisant galiojančių sankcijų.

Iš pradžių ši sąlyga buvo skirta įmonėms, sakiusioms, kad nori atsisakyti dirbti Rusijoje, bet dėl ​​įvairių priežasčių negali. Kritikai sako, kad spraga piktnaudžiaujama ir įmonėms suteikiama per daug politinės priedangos, kad jos galėtų likti Rusijoje.

Likusioje paketo dalyje daugiausia dėmesio skiriama sankcijų taikymui įmonėms ir laivams, kurie vengia esamų ES sankcijų Rusijai. POLITICO pateiktame sąrašo projekte matyti, kad planuojama daugiau nei dvigubai didesnį naftos ir dujų tanklaivių skaičių įtraukti į juodąjį sąrašą, o bendras jų skaičius padidės iki 75.

Tačiau derybos žlugo, sakė du diplomatai, po to, kai abi Baltijos šalys blokavo susitarimą, kuris leistų ES įmonėms tęsti veiklą Rusijoje ir gauti leidimą importuoti ir eksportuoti prekes, kurios kitu atveju būtų uždraustos. Kitos valstybės narės, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, šiame etape nenorėjo spręsti šios problemos.

„Gaila, kad šiandien negalėjome priimti 15-ojo sankcijų paketo, nes Latvija ir Lietuva jam nepritarė“, – sakė ES diplomatas.

„Tačiau Europos Komisija pažadėjo atsižvelgti į jų prašymą dėl garantijų panaikinti tam tikras nukrypti leidžiančias nuostatas 16-ajame pakete“, – pridūrė jis.

Sankcijų paketas turėtų būti svarstomas kitą kartą, kai ES užsienio reikalų ministrai susitiks gruodžio 16 d.

Diplomatai taip pat pasiūlė ambicingesnį sankcijų paketą kitų metų pradžiai, kai Lenkija perims pirmininkavimą ES Tarybai iš Rusijai draugiškos Vengrijos.