„Atėjo laikas. Rusai tai praris.“ Kokios galimybės priversti Putiną pakeisti savo reikalavimus Ukrainai?

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos valstybės vadovas Volodymyras Zelenskis neseniai susitiko Paryžiuje Eliziejaus rūmuose, ten dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tai pirmoji D. Trumpo kelionė į užsienį po pergalės JAV prezidento rinkimuose. Kaip pranešė užsienio leidiniai, D. Trumpas nenorėjo susitikti su V. Zelenskiu, tačiau E. Macronas jį esą įtikino. Šio susitikimo metu Ukrainos pusė išdėstė savo poziciją dėl karo ir saugumo garantijų. Savo ruožtu Rusija savo užsienio politikos skyriaus vadovo lūpomis pakartojo savo sąlygas užbaigti karą.

Komentuodamas trišalį susitikimą Paryžiuje, Donaldas Trumpas sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs „taikai“. „Jis nori sudaryti taiką. Jis nori paliaubų. Detaliau nekalbėjome. Jis mano, kad atėjo laikas, o V. Putinas turi suprasti, jog atėjo laikas, nes jis pralaimėjo – kai netenki 700 000 žmonių, laikas. O tai nesibaigs, kol neateis taika“, – pažymėjo jis.

V. Zelenskis savo kolegoms pabrėžė: Rusijos diktatorius gali sėsti prie derybų stalo tik spaudžiamas. „Galima priversti jį tik tuo atveju, jei Ukraina yra stipri. Stipri Ukraina mūšio lauke. Tai stipri armija, tai ginklų paketai, tai tolimojo nuotolio sistemos. Viso to mums tikrai reikia. Ir taip, išskirtinai atakoms prieš karinius taikinius, mes tai pabrėžiame“, – sakė V. Zelenskis.

Vėliau Ukrainos valstybės vadovas pažymėjo, kad Kyjivas yra pasirengęs svarstyti Emmanuelio Macrono pasiūlymą dislokuoti užsienio karius Ukrainos teritorijoje prieš įstojant į NATO. „Jeigu bus pauzė, kol Ukraina nėra NATO, tai kas mums garantuos saugumą? Galime galvoti ir dirbti pagal Emmanuelio poziciją. Jis pasiūlė, kad dalis vienos ar kitos šalies karių būtų Ukrainos teritorijoje, o tai garantuotų mūsų saugumą, kol Ukraina nėra NATO. Bet mes turime aiškiai suprasti, kada Ukraina bus ES, o kada – NATO. Suprantant mūsų ateitį, tai būtų labai efektyvios garantijos“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Raktas į karo pabaigą slypi Kremliuje. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu Tuckeriui Carlsonui neseniai priminė, kokiomis sąlygomis Rusijos Federacija neva yra pasirengusi nutraukti ugnį:

•  Ukrainos neprisijungimas;
•  karinių bazių ir pratybų su užsienio karių dalyvavimu Ukrainoje nebuvimas;
• Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono sričių atsisakymas net ir tose teritorijose, kurių priešas neužėmė;
• jokių apribojimų rusų kalbai, žiniasklaidai, kultūrai, bažnyčiai.

Ukrainos politologas, politikos mokslų daktaras Igoris Petrenko įsitikinęs: į S. Lavrovo žodžius nereikia žiūrėti rimtai. „Rusija mato, kad tarp Ukrainos partnerių vyksta tam tikros diskusijos dėl paramos“, – sako jis. „Tačiau reikia suprasti, kad V. Putinas niekada aiškiai neapibrėžė savo tikslų dėl karo Ukrainoje. Buvo minima denacifikacija, demilitarizacija, bet jis pasilieka šiek tiek vietos sau, priklausomai nuo situacijos, spaudimo, išteklių, kad pasakytų: štai ko aš norėjau.“

Rusams tai nebus šokiruojantis turinys, jie klusniai jį praris. Kyjivas tikrai nesutiks atiduoti Ukrainos teritorijos Rusijai. „Taip, mes galime sustoti, nutraukti ugnį“, – tęsia ekspertas. „Bet tikrai nebus pripažintas Krymas, Doneckas, Luganskas ar tos naujos teritorijos, kurias laikinai okupavo Rusija.“ 

Kokias nuolaidas Kremlius darys, priklausys nuo situacijos fronte derybų pradžioje. „Mano nuomone, pagrindinis argumentas yra padėtis mūšio lauke“, – sako politologas Vitalijus Bala. „Kol rusai juda į priekį, nėra prasmės leistis į jokias derybas. Jie nori „pataisyti realybę“. Kol jie gali judėti pirmyn, jie tai darys.“

Rusijos kariai 2024-ųjų lapkritį užėmė beveik penkias ukrainiečių teritorijas, per visus 2023-uosius priešas užgrobė 702,1 kv. km. „Iš tiesų, dabar situacija fronte nėra mums palanki, tačiau svarbu ją pakeisti iki naujojo JAV prezidento D. Trumpo inauguracijos, kuris anksčiau pažadėjo konfliktą išspręsti per 24 valandas, o dabar – „jei tik galės“.

„D. Trumpas turi pradėti eiti pareigas sausio 20 d.“, – komentuoja V. Bala. „Mažai tikėtina, kad jis tai padarys iš karto.“ Sirijos ir Artimųjų Rytų klausimai taip pat bus jo darbotvarkėje.

„D. Trumpas pradės derybas ir atitinkamai reaguos“, – sako I. Petrenko. Prieš tai V. Putinas bando išsiskirti kuo tvirčiausiomis pozicijomis: jis meta visus išteklius, kad išlaisvintų Kursko sritį, nemažina spaudimo Donecko srityje ir kitomis fronto kryptimis. Jis stengsis išlaikyti tempą bent iki sausio pabaigos.

Todėl Ukrainai labiau nei bet kada reikia šalių partnerių ryžto ir sutarimo. „JAV administracija ir asmeniškai [dabartinis prezidentas] Joe Bidenas ne kartą pareiškė, ir E. Macronas apie tai kalbėjo, kad Ukrainai būtina užimti tvirtą poziciją prieš galimas derybas. Jie tai supranta. Jie paskelbė [pagalbos paketą], kurio vertė yra 725 milijonai dolerių, po to 988 milijonai dolerių. Tai tokia pagalba, kurios D. Trumpas negalėtų sustabdyti, net jei to norėtų. Be amerikiečių, yra ir kitų. Netikėtai atvykęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie 650 mln. eurų sumą. Todėl ši situacija greičiausiai vaidina tam tikrą vaidmenį“, – įsitikinęs V. Bala.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Kremliaus resursai senka, RF turi problemų dėl finansų, mobilizavimo, o ir sankcijų spaudimas daro savo. Jei Ukraina dabar gaus reikiamą ginkluotę, bus panaikinti jos naudojimo draudimai, mūšio lauke ji galės pakreipti bangą, bet Rusijai vis tiek teks koreguoti savo retoriką prie naujų realijų.