„Rusija nepasiduoda“. Putinas pradeda „planą B“

Pirmasis variantas yra Sudanas. Rusai 2017 metais bandė ten statyti savo bazę, tačiau projektas nebuvo baigtas dėl šalies politinio nestabilumo. Nuo 2023 metų balandžio šalyje vyksta pilietinis karas tarp kariuomenės ir sukilėlių pajėgų.

Rusijai Sudanas svarbus dėl aukso telkinių. Kaip pažymi ISW, „Afrikos korpusas“ yra atsakingas už neteisėtą žaliavų kontrabandą į Rusiją, kuri Maskvai aprūpina stipria valiuta. Remiantis CNN 2022 metų liepos mėnesio informacija, Rusijos aukso kontrabandos iš Sudano vertė siekia 13 mlrd. dolerių.

Be aukso, Sudanas galėtų tapti transportinių lėktuvų prieglobsčiu. Problema ta, kad šalis išlieka politiškai nestabili. Maskva stengiasi išlaikyti abi puses kartu. Ji remia kariuomenę ir vykdo ginklavimosi sutartis. Tuo pat metu „Afrikos korpusas“ aprūpina sukilėlius. Putinas laukia įvykių, susijusių su Sudanu. Tačiau režimo žlugimas Sirijoje keičia situaciją.

Antrasis svarstomas variantas yra Libija. Tai irgi nėra lengva, nes Libijoje vyksta vidinis konfliktas. Be to, nuolatinis Rusijos buvimas reikalauja investicijų, pabrėžia Fiedleris ir priduria, kad tai rizikinga investicija. Lygiai taip pat, kaip brangiai kainuojanti Assado režimo palaikymo operacija baigėsi nesėkme.

Libija išliko politiškai nestabili nuo pat Muamaro Kadhafi valdymo žlugimo 2011 m. Šalį valdo frakcijos – tarptautiniu mastu pripažinta Nacionalinės vienybės vyriausybė ir arčiau Rusijos esanti Libijos nacionalinė armija, kuriai vadovauja 81 metų generolas Khalifas Haftaras.

Maskva tikisi ne tik karinio buvimo, bet ir dalyvavimo Libijos naftos gavyboje, o tai gali virsti dujų tiekimo Europai sutrikimu.

Be to, remiantis naujausia informacija, Rusija pastaraisiais mėnesiais suaktyvino savo veiklą Šiaurės Afrikos šalyje. 2024 m. ji dislokavo oro pajėgas trijose Haftaro kontroliuojamose oro bazėse – gruodį pranešė laikraštis „Daily Thelegraph“, remdamasis palydovinėmis nuotraukomis. Juose matyti ne tik transportiniai lėktuvai, bet ir naikintuvai Su-25 bei bombonešiai. Maskva taip pat turėjo atnaujinti kilimo ir tūpimo takus.

Nėra taip, kad Rusija staiga kažką stato. Tai nuolatinis procesas. Ji tikrai numatė tam tikrus scenarijus, sako profesorius Fiedleris, nurodydamas naujausius įvykius Sirijoje. „Nėra taip, kad rusai buvo visiškai akli ir kurti“.

Tik reikia atsiminti, kad susitarimas su Sirija buvo labai geromis sąlygomis. Sovietų Sąjunga suteikė kelių milijardų dolerių paskolas Assadams. Rusija tai tęsė ir panaikino dalį skolos mainais į išskirtinį karinį buvimą,  aiškina profesorius.

Profesorius pabrėžia, kad ilgalaikiam bendradarbiavimui su Libija Rusija pareikalaus didelių investicijų į ekonomiką, o kiek Kremlius gali įgyvendinti tokią politiką – neaišku. Rusijos problema ta, kad ji labai įsitraukusi į Ukrainą ir tai yra pagrindinis jos akcentas. Dėl to neįmanoma visiškai numatyti galios Afrikoje, kuri priklauso ne tik nuo karinio buvimo, bet visų pirma nuo investicijų, aiškina Fiedleris.

Libijos pasirinkimas kaip nauja partnerė ir savotiški „vartai“ į Sahelį turėtų dar vieną pranašumą Rusijai. Žlugus Assado režimui, Maskva netenka ne tik savo oro bazių, bet ir karinio jūrų laivyno bazės Sirijos Tartuso uoste. Naujos karinio jūrų laivyno bazės sukūrimas Libijoje leistų Rusijai išlaikyti savo įtaką Viduržemio jūroje.