„Atsibuskit! Europai gyvybiškai to reikia.“ Lenkija „sužlugdys“ 720 mln. žmonių

Vokietija kaltina Lenkiją „sabotažu“.

„ES ir jos piliečiams reikia laisvosios prekybos susitarimo su „Mercosur“, o jo oponentai sabotuoja Europos projektą“, – rašo „Sueddeutsche Zeitung“.

Ketvirtį amžiaus derėtas susitarimas su „Mercosur“ šalimis yra baigiamajame etape, tačiau jis kelia prieštaravimų valstybėse narėse, įskaitant Lenkiją.

Kas tai yra ir kas sukelia ginčus?

„Mercosur“ yra tarptautinė ekonominė organizacija, įkurta 1991 m. pagal Asunsjono sutartį, patikslintą 1994 m. Oro Preto sutartimi.

Jos narės yra Argentina, Bolivija, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus (2016 m. Venesuelai buvo sustabdytos narystės teisės).

Sąjunga įtvirtina laisvą prekių, žmonių ir valiutos judėjimą sutarties šalyse.

Europos Sąjungos ir „Mercosur“ šalių susitarimas susijęs su laisvosios prekybos erdvės tarp abiejų šalių sukūrimu. Dėl sutarties sąlygų buvo deramasi 25 metus. Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ pirmadienį pakomentavo kai kurių ES šalių, tarp jų ir Lenkijos, nepritarimą susitarimui.

Kaip vertina komentaro autorius Janas Diesteldorfas, „šiame nemaloniame pasaulyje“ ES siunčia signalą, kad ji vis dar yra pajėgi veikti.

„Prekybos politika yra galingas geopolitikos įrankis, o „Mercosur“ sutartis yra didžiausias europiečių kada nors sudarytas prekybos susitarimas. Abiejuose regionuose iš viso gyvena 720 mln. žmonių, iš ten į Europą atkeliauja mineralai, tokie kaip boksitas ir niobis, taip pat jautiena ir cukrus; ES šalys ten eksportuoja automobilius, chemijos produktus, vaistus“, – pasakoja vokiečių žurnalistas.

Ar susitarimas naudingas ūkininkams?

Jo nuomone, susitarimas gali stipriai susaistyti abu regionus ir atveria dideles galimybes dėl laipsniško muitų naikinimo, palengvinant investicijas ir įtvirtinant aplinkosaugos standartus.

„ES ir jos piliečiams reikia šio susitarimo, jiems jo reikia prekybos konflikte su Kinija, jiems jo reikia Donaldo Trumpo ambicijų akivaizdoje. Jiems to reikia, nes reikia atverti naujas rinkas – ypač savo ūkininkams ir maisto gamintojams“, – tvirtina Diesteldorfas.

„Bet kam šiandieniniame pasaulyje rūpi poreikiai ar faktai? Kam rūpi didelis mastas, kai mažu mastu galite užsidirbti politinio kapitalo neapibrėžtiems ūkininkų ir vartotojų rūpesčiams?“ – priduria jis.

Berlynas neleis projektui žlugti

Jis priduria, kad nepaisant šio sarkazmo, „Mercosur“ susitarimo kritikai, kuriems, be Prancūzijos, priklauso Lenkija, Austrija, Airija ir Nyderlandai, turi būti vertinami rimtai. ES šalys dėl susitarimo su „Mercosur“ grupe tikriausiai balsuos tik vasarą.

„Susitarimo priešininkai sabotuoja Europos projektą. Jie negali toli eiti su savo beprasmiu priešiškumu“, – daro išvadą jis.

Kodėl Lenkija prieštarauja ES ir „Mercosur“ susitarimui?

Ūkininkai – ne tik iš Lenkijos, bet ir iš kitų Vidurio Europos šalių – baiminasi, kad atplauks maisto produktai, kurių produkcijoje taikomi kitokie maisto saugos standartai. Prancūzija, be kita ko, taip pat nepritaria „Mercosur“ susitarimui.

Žemės ūkio organizacijos nurodo, kad pasirašius susitarimą ES rinka užplūs pigūs žemės ūkio produktai iš tokių šalių kaip Brazilija ar Argentina.