„Tai viena didžiausių krizių nuo Antrojo pasaulinio karo.“ Vokietija subyrėjo

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas parlamente pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo savo mažumos vyriausybe, taip atverdamas kelią pirmalaikiams rinkimams kitų metų vasario 23 dieną.

Iš 717 atiduotų biuletenių 394 Bundestago deputatai leidėjai balsavo prieš O. Scholzą, 207 išreiškė pasitikėjimą kancleriu, o 116 susilaikė, pranešė žemųjų parlamento rūmų pirmininkė Bärbel Bas.

Tai reiškia, kad jam nepavyko surinkti reikiamos 367 balsų daugumos, ir kancleris dabar prašys prezidento Franko Walterio Steinmeierio paleisti parlamentą.

O. Scholzas paprašė balsuoti dėl pasitikėjimo vyriausybe po to, kai žlugo jo centro kairiųjų koalicija – tai vienintelis būdas kancleriui inicijuoti retus pirmalaikius rinkimus.

Tokių balsavimo rezultatų buvo plačiai tikimasi, nes O. Scholzo vyriausybė nebeturi daugumos parlamente.

Po kelis mėnesius trukusios aršios kovos dėl ekonominės politikos ir 2025 metų biudžeto lapkričio pradžioje O. Scholzas atleido tuometinį finansų ministrą Christianą Lindnerį iš verslui palankių Laisvųjų demokratų partijos (FDP).

Jaunesnioji partnerė pasitraukė iš trijų partijų koalicijos, ir O. Scholzas liko mažumos vyriausybėje su žaliaisiais.

„Politinį kursą nustato piliečiai“

Pirmadienį, prieš balsavimą kreipdamasis į parlamentą, O. Scholzas sakė, kad Vokietijai tenka spręsti svarbius politinius klausimus, įskaitant seniai pribrendusias investicijas į silpnėjančią ekonomiką, ir tam reikia visuomenės dalyvavimo.

„Šis sprendimas yra toks esminis, kad jį turi priimti pats suverenas, t. y. rinkėjai“, – sakė jis įstatymų leidėjams.

Pirmalaikiai rinkimai leistų „piliečiams nustatyti šalies politinį kursą“.

O. Scholzas jau yra pasirinktas pagrindiniu Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatu artėjančiuose rinkimuose, tačiau jo šansai būti perrinktam atrodo menki, nes dabartinės apklausos rodo, kad jo partija pagal populiarumą yra trečioje vietoje po konservatyvaus CDU-CSU bloko ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

Kancleris didžiąją dalį savo 30 minučių trukusios kalbos skyrė rinkimų kampanijos pažadams Vokietijos rinkėjams, įskaitant stabilias pensijas, minimalaus darbo užmokesčio didinimą ir ilgalaikį atsisakymą tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Taurus“.

Opozicijos lyderis užsipuolė O. Scholzą

Pagrindinis CDU-CSU aljanso kandidatas Friedrichas Merzas, kuris laikomas labiausiai tikėtinu pakeisti O. Scholzą, apkaltino kanclerį palikus vieną didžiausių šalies ekonomikos krizių pokarinėje Vokietijos istorijoje.

Vokietijos, kadaise laikytos stabiliausia Europoje, ekonomikos būklė buvo pagrindinis ginčo objektas, lėmęs koalicinės vyriausybės žlugimą.

Kylančios energijos kainos, didelė infliacija, mažėjantis eksportas ir silpstanti automobilių pramonė, susidurianti su didėjančia Kinijos konkurencija ir perėjimu prie elektromobilių, prisidėjo prie ekonomikos sąstingio.

Prezidentui suteikiamas galutinis žodis

Dabar, kai įstatymų leidėjai pareiškė nepasitikėjimą O. Scholzo vyriausybe, kancleris nedelsdamas paprašys prezidento Franko Walterio Steinmeierio paleisti parlamentą ir sušaukti pirmalaikius rinkimus maždaug septyniais mėnesiais anksčiau nei planuota.

Prezidentas turi 21 dieną šiam sprendimui priimti – šis žingsnis laikomas formalumu, nes jis jau išreiškė paramą O. Scholzo pasiūlytai vasario 23-osios datai.

Tai būtų tik ketvirtas kartas Vokietijos istorijoje, kai rengiami pirmalaikiai rinkimai.

O. Scholzas ir jo ministrai, taip pat dabartinis Bundestagas toliau eis savo pareigas, kol po rinkimų pirmą kartą susirinks naujai išrinkti įstatymų leidėjai.

Kadangi derybos dėl koalicijos dažnai užsitęsia, gali būti, kad iki to laiko nauja vyriausybė nebus suformuota. Tokiu atveju F. W. Steinmeieris gali prašyti, kad O. Scholzo vyriausybė kol kas liktų eiti pareigas – šį prašymą ji privalo priimti.