Rusijos ekonomika keliauja į prarają. Ir atpirkimo ožys rastas!

Pastebima, kad Rusijos Federacijos centrinis bankas gali toliau didinti palūkanų normą.

Jau daugiau nei dvejus metus Rusijos karo ekonomika skatino vartotojų išlaidas ir didino įmonių pelną. Pastaraisiais metais karas lėmė didesnę infliaciją ir palūkanų normas, o tai sumažino įmonių pelną.

„The Wall Street Journal“ rašo, kad užuot kaltinęs kare priešišką verslo aplinką, Rusijos verslo elitas savo nepasitenkinimą kelia Rusijos centrinio banko vadovei. Elvira Nabiullina, siekdama pažaboti infliaciją, pakėlė bazinę palūkanų normą iki rekordinio lygio, todėl skolinimosi kaina smarkiai išaugo.

„Elitas kovoja už išlikimą ir nors išlieka ištikimas V. Putinui, nepasitenkinimas auga“, – sako Aleksandra Prokopenko, buvusi Rusijos centrinio banko pareigūnė. „E. Nabiullina tapo patogiu taikiniu“.

Rusijos bazinė palūkanų norma yra 21%, o centrinis bankas ją vėl padidins gruodžio 20 d., tačiau infliacija išlieka aukšta ir siekia apie 9%. Smarkiai pabrangus sviestui, iš prekybos centrų jis buvo vagiamas produktas. Taip pat šoktelėjo degtinės kainos.

Rusijos įmonėse, kada palūkanų normos ir infliacija auga vienu metu, maržos mažėja, nes didėja išlaidos. Didžiausias Rusijos mobiliojo ryšio operatorius MTS neseniai beveik 90% sumažėjusį trečiojo ketvirčio grynąjį pelną paaiškino didėjančiomis išlaidomis, susijusiomis su palūkanų mokėjimų aptarnavimu. Didžiausia Rusijos naftos gamintoja „Rosneft“ praėjusį mėnesį pareiškė, kad bus priversta atidėti naftos perdirbimo gamyklų atnaujinimą, motyvuodama didelėmis palūkanų normomis.

Didėja ir susirūpinimas dėl bankrotų bangos. Pramonės asociacijos duomenimis, daugiau nei 200 prekybos centrų Rusijoje gresia bankrotas dėl augančios skolų naštos. Beveik trečdalis Rusijos krovinių vežėjų baiminasi dėl 2025 m.

Sergejus Čemezovas, vadovaujantis Rusijos valstybiniam gynybos konglomeratui „Rostec“, palūkanų normas pavadino „rimtu stabdžiu tolesniam pramonės augimui“.

Tuo pat metu oligarchas Olegas Deripaska metų pradžioje pareikalavo „pavergimo“ normą sumažinti iki 5 proc., kad šalis „galėtų kvėpuoti“.

Augant reakcijai prieš E. Nabiulliną, kai kurie ragina ją atsistatydinti. V. Putinas kol kas liko nuošalyje, ragindamas verslo lyderius pažvelgti ne tik į pinigų politiką.

„Ekonomika yra daugiau nei palūkanų normos“, – sakė jis.

Stebėtojai teigia, kad Rusijos prezidentas, kuris gerai prisimena gilią 9-ojo dešimtmečio ekonominę krizę, kai infliacija išaugo, greičiausiai pirmenybę teiks kainų stabilumui.

„E. Nabiullina naudojasi visiška V. Putino parama. Ji netgi galėtų įstumti Rusijos ekonomiką į recesiją, jei jai reikės suvaldyti infliaciją“, – sako Janis Kluge, Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto ekonomistas.

„Rusijos verslas ir biurokratai dirba su itin trumpu planavimo horizontu“, – sako A. Prokopenko. „Jei jie turėtų veiksmų planą iki, tarkime, 2026 ar 2030 m., galbūt norėtų toleruoti trumpalaikius sunkumus, įskaitant E. Nabiullinos infliacijos mažinimo politiką. Tačiau be tokios ilgalaikės perspektyvos nusivylimas didėja.“