„2025 metai tampa istorinio NEPo pabaigos analogu“. Didelis pokalbis su ekonomistu Igoriu Lipsicu (Video)

Šiandien RB direktorių taryba turi priimti eilinį sprendimą dėl bazinės palūkanų normos (BPN) — paskutinį šiais metais. Ji jau ir taip rekordiškai aukšta — 21% metinių palūkanų. Tačiau įmanoma, kad į naujus metus Rusijos ekonomika įžengs su dar aukštesne kredito kaina. Apie šių metų išvadas ir kitų metų prognozes pakalbėjome su ekonomikos mokslų daktaru, profesoriumi Igoriu Lipsicu (RF Teisingumo ministerija laiko jį užsienio agentu).

— Metai baigiasi. Kai kas iš to, ką prognozavote pernai, regime vystant dabar. O ko jūsų prognozėse nebuvo, tačiau atsirado?

— Pirmiausia, laukiau rublio susilpnėjimo. Ne kartą tai prognozavau. Netgi įvardinau 103 rublių už dolerį kursą. Didžiąją metų dalį liaudis linksminosi: kokie ten 103, kai 88, profesorius visai prognozuoti nemoka, niekus skiedžia. Metų gale šia tema juokai baigėsi, nes doleris sustiprėjo, rublis nusmuko. Buvo šuoliukai iki daugiau, nei 110 rublių už dolerį. Beje, AliExpress prekiauja 111–112 kursu, kai kuriomis dienomis 118. Tai yra rublio nuvertėjimas įvyko, tai galima buvo numatyti, tai ir įvyko.

Antra, maniau, bus judėjimas link aukštos infliacijos. Ir tai įvyko, nors metų pradžioje CB pareiškė, kad su infliacija susitvarkė, ir ji greitai bus apie 4% per metus. Dabar visus tuos pranešimus netgi juokinga skaityti, nes metų gale infliacija dar labiau įsibėgėjo. Paaiškėjo, kad kažkaip užgniaužti infliacijos nepavyksta. Ir šių metų gale jos tempai darosi išvis baisoki. Paskaičius, ką dabar rašo žmonės, tai jie jau vartoja tokius žodžius, kurių netgi aš nevartoju: košmaras, katastrofa, hiperinfliacija. Tai yra, galiausiai viskas pasirodė netgi baisiau, nei prognozavau.

Kodėl tai vyksta? Suprantama, valstybės indėlis į infliaciją didžiulis, ji darė tai iš visų jėgų. Dabar ji finansuoja karo išlaidas, biudžeto skylę lopo nauja pinigų emisija, tačiau galiausiai tai stiprina infliaciją. O infliacija verčia biudžetą didinti išlaidas. Tai kažkoks beprotiškas žaidimas, bet jis būtent taip ir žaidžiamas. Pažvelkite, negana to, kad pakėlė GKŪ tarifus, pakėlė dujų tarifus, leido savarankiškai (pačių RGK nuožiūra) indeksuoti geležinkelio tarifus, kad dabar bus nuolatinis aukštos infliacijos faktorius, jie dar ir pakėlė automobilių utilizavimo rinkliavą. Ir tuo pačiu sukūrė labai galingą impulsą augti lengvųjų ir krovininių automobilių kainai, kas, žinoma, ilgam atsilieps ir automobilių kainai, ir transporto išlaidoms. Tai yra, vėlgi, sustiprins infliaciją.

Toliau, laukiau judėjimo link stagfliacijos ir kalbėjau, kad bus kažkokie sąstingio reiškiniai. Metų pradžioje iš manęs irgi juokėsi: ką jūs kalbate, štai, žiūrėkite, kokie puikūs augimo tempai, apie kuriuos ataskaitas teikia Rosstatas ir kalba prezidentas, viskas pas mus puiku! Metų gale optimizmas kažkaip prigeso, tapo aišku, kad, galbūt augimo tempai padirbti. Ir tai jau labai įdomu.

Kaip skaičiuojami visi tie prezidento, ekonomikos ministro ir Rosstat vardijami rodikliai? Imama ekonomikos veikimo rezultato nominali rublinė išraiška, o paskui ji koreguojama oficialiu infliacijos indeksu (defliatoriumi). Kas gaunama? Pavyzdžiui, nominalios pajamos išaugo 10,5%, infliacija 5,2%, taigi, tuomet skaičiuojate, kad realios pajamos išaugo daugiau, nei 5%. Tai yra, žmonės pradėjo 5% daugiau pirkti maisto produktų ir kitų prekių. Tačiau paskui kyla įtarimas, kad iš tiesų infliacija Rusijoje ne 5–8%, o gerokai daugiau — 13–15% ir netgi aukštesnė. O koreguojant visus rodiklius tokiu defliatoriumi, gaunamas neigiamas skaičius.

Taigi, 2023–2024 metais BVP ir realios gyventojų pajamos ne augo, o krito. Tai yra Rusija jau, įmanoma, gyvena recesijoje ir stagfliacijoje. Tiesiog manipuliuojama statistikos duomenimis.

Atkreipkite dėmesį, kad metų gale Rosstatas ėmė vis labiau slėpti statistiką, netgi tą, pagal kurią skaičiuojamas kainų indeksas — defliatorius. Tai reiškia, situacija tokia bloga, kad jie bijo būti pagauti už rankos, todėl ir slepia duomenis. Todėl daug Rusijos ekonomistų dabar linkę naudotis kompanijos ROMIR duomenimis. O jie byloja, kad vertinant plataus vartojimo prekes, netgi mažiausiu įverčiu, infliacija šiais metais yra 13%.

Tad, paveikslas vis prastėja. Jau suprantama, kad civilinis ekonomikos sektorius atsidūrė recesijoje, tai yra, tiesiog traukiasi, degraduoja, ir kitais metais išvysime dar nemalonesnius vaizdus. Ir yra pojūtis, kad 2025 metais Rusijos ekonomika taps vis labiau probleminė, vis nestabilesnė, kaip prognozavau. Ji, žinoma, negriuvo, tai suprantama. Aš ir neprognozavau jos griūties. Kalbėjau, kad ji lėtės, taps vis labiau ligota, su vis daugiau problemų. Ir, bendrai, tai išsipildė.

Aš dabar specialiai YouTube įrašinėju tris lekcijas, kuriose nagrinėju savo prognozes, kas išsipildė, kas ne.

Praktiškai viskas išsipildė. Vienintelis dalykas, kuris neišsipildė, tai realių pajamų mažėjimo prognozė. Tačiau jau paaiškinau, kad tai tiesiog manipuliavimas statistika.

Man sako, kad neišsipildė mano duotos nedarbo augimo prognozės. Aš sakau: vaikinai, neskubėkite, tiesiog jos dar (!) neišsipildė. Dabar atrodo, kad Rusijoje darbo rankų deficitas. Ir tai būtent šitaip atrodo: labai žemas nedarbas, didelis darbo jėgos poreikis. Tačiau štai jau prasidėjo judėjimas priešinga kryptimi. Švytuoklė pasiekė kraštinį tašką, iki 2,4% nedarbo, ir pajudėjo atgal: imame girdėti kalbas apie nemokamų atostogų siunčiamus žmones — kaip 90-ais metais, o kai kur civiliniame sektoriuje prasideda ir atleidimai. Tai pranašas to, kad kitais metais galime išvysti nedarbo augimą.

Man sako, nebaisu, žmonės eis kariauti ir į karines gamyklas. Tačiau karinės gamyklos negali priimti žmones be galo. Ten ir taip jau ganėtinai daug žmonių perėjo, ir papildomų darbo rankų ten vargu ar bereikia. Ir į karą ne visi eis. Ir neaišku, ką su tais bedarbiais žmonėmis daryti, nes nebus kuo juos užimti. Civilinis sektorius traukiasi.

Negana to, baigiantis metams ima augti bankrotų grėsmė. Tai smarkiai susiję su tuo, kad labai aukštai įsibėgėjo infliacija, atitinkamai, Rusijos Bankas pradėjo kelti BPN, kas pabrangino visus kreditus, o daugelis kompanijų esant tokiems brangiems kreditams, neišgyvena. Ir atkreipiu dėmesį, kad skundžiasi jau ne tik tokios nors civilinės įmonės, bet skundžiasi Rostecho vadovas Čemezovas, lygiai kaip ir skundžiasi gynybos pramonės kompanijos — tiekėjos. Jos rašo man laiškus: atsidūrėme bėdoje, paėmėme kokių nors gynybos užsakymo komplektuojančių detalių tiekimo kontraktą, visi džiaugėmės būsimais gerais pardavimais, o faktiškai mums davė avansą, o likučio nesumokėjo. Ėmėme šaukti: „Grąžinkite pinigus!“ O atsakymas: „Eilėn, kalės vaikai, jūsų tūkstančiai, sumokėsime 2027 metais. O kol kas gyvenkite kaip norite“. Tai yra, panašu, pinigų ima trūkti netgi valstybiniams gynybos užsakymams apmokėti. Aiškios to statistikos, žinoma, nėra, bet signalai jau eina.

Negana to, pasirodė reiškinys, kurį prieš metus buvo sunku numatyti, — nemokėjimas. Man žmonės rašo: „Dieve mano, aš jau apie tokią sąvoką, kaip nemokumas, pamiršau, o nuo spalio staiga vėl gyvenu su klientų nemokumu, kaip 90-ais metais“.

Vienu žodžiu, paaiškėjo, kad Rusijos ekonomikos atsparumo atsargos nelabai didelės, jos baigiamos suvalgyti, ir jau nebegali kompensuoti visų ekonomikoje augančių bėdų.

— Tai yra galima sakyti, kad baigiantis 2024 metams, su jumis solidarizuojasi netgi Valstybės dūmos deputatai? Pavyzdžiui, Valstybės dūmos deputatas Nikolajus Arefvejas apkaltino „vyriausybę ir visus likusius“ tuo, kad Rusijoje slepiamas tikrasis infliacijos lygis. Pagal deputato versiją, valdžia nepripažįsta realaus kainų augimo, kad nereikėtų didinti pensijų ir atlyginimų biudžetininkams. Pasak jo, Nabiulina supranta: statistika falsifikuojama, ir didina BPN, remdamasi realia infliacija, o ne Rosstat raportuojama. Maža to, Valstybės dūmai rengiamasi pateikti įstatymo projektą, apribojantį CB įgaliojimus. O Sergejus Mironovas pareikalavo atstatydinti Nabiuliną dėl BPN padidinimo. Jis pabrėžia, kad Rusija užima aštuntą vietą pasaulyje pagal BPN dydį, jos reitingo kaimynai — Angola ir Zimbabvė. Cituoju jį: „Štai kokion kompanijon mus atvedė Nabiulina. Kenkėjiškumas, tačiau nieko kito ji nemoka. Ši ponia palaidos mūsų ekonomiką“. Ką pasakysite, kieno pusėje tiesa?

— Supraskite paprastą istoriją. Deputatai — jie gi biudžetininkai. Jei infliacijos indeksas žemas, mažai kompensuojama, o reali gyvenimo kaina auga, tai deputatai maždaug tokioje pat padėtyje, kaip pensininkai. Ir dėl to jie rėkia apie tai, kad realios infliacijos rodikliai nužeminami, o iš tiesų jie gerokai didesni. Tačiau juk jie tuo pačiu patvirtina ir tai, kad Nabiulina teisi, kai didina bazinę palūkanų normą.

Čia tyra labai įdomus niuansas. Štai, yra tokia sąvoka kaip reali bazinė palūkanų norma. Ji skaičiuojama kaip nominalios, kurią skiria CB, ir realaus ekonomikos tempo infliacijos skirtumas. Taigi, laikoma, kad bazinė norma turi būti šiek tiek didesnė, nei infliacijos tempas. Bet čia kažkoks neatitikimas: CB norma — 21%, o Rosstatas kalba apie infliacijos augimą 8%. Taip bazinė norma tampa didesnė už realią infliaciją 13 procentinių punktų.

Tai kažkokia beprotiška griežta ekonomikos saugumo priemonė — kam to reikia? Tačiau realiai tai reiškia, kad iš tiesų — ir Rusijos Bankas tai žino — infliacija yra apie 15–17%, tačiau jokiu būdu ne 8%. Tuomet realios palūkanų normos dydis tampa visai protingas.

Apie tai labai gerai parašė Olegas Vjuginas. Jis pasakė: mes galime suprasti, kad reali infliacija visai ne tokia, kokią pateikia Rosstatas, remdamiesi labai paprastu rodikliu. Kuo giriasi vyriausybė ir Finansų ministerija? Tuo, kad labai gerai auga naftos ir dujų pajamos. Jiems patinka šią frazę kartoti. Ir Putinas visą laiką kalba, pažvelkite, kaip pas mus auga naftos ir dujų pajamos. Tačiau tada išsiaiškinkime, kokios tai „naftos ir dujų pajamos“. Esmė ta, kad didelę visos naftos ir dujų pajamų dalį sudaro, aš pasinaudosiu Siluanovo terminu, apyvartiniai mokesčiai. Tai yra, mokesčiai, kurie susiję su apyvarta ekonomikoje. Tai visų pirma PVM.

O kas tai yra šis PVM? Tai mokestis, kuris pririštas prie infliacijos. Kada mes 1992 metais su Gaidaro komanda sėdėjome ir aptarinėjome, kokius mokesčius įvesti, tai ten buvo labai daug prieštaravimų prieš PVM. Kodėl? Todėl, kad buvo žinoma, jog PVM — mokestis su dideliais sunkumais. Jį buvo sunku įvesti, sudėtinga administruoti, ir didelėje dalyje pasaulio šalių PVM nėra. Ten yra pardavimo mokestis. O Gaidaras norėjo įvesti būtent šį mokestį. Jis aiškino tai tuo, kad PVM faktiškai — mokestis, kuris auga įkandin infliacijos netgi geriau, nei pardavimo mokestis. Ir dėl to esant aukštai infliacijai, PVM kiek aplenkdamas seks infliacijos dinamiką ir gerai pildys biudžetą.

Todėl reikia suprasti: PVM — tai mokestis, kurio surinkimo apimtis auga tiesiogiai infliacijos tempu. Jeigu jūsų pridėtinės vertės mokesčio įplaukos padidėjo 20–22%, tai reiškia, kad realus kainų augimo tempas ekonomikoje — tarkime, 18–19%. Tuomet, reali infliacija 17–18%. Todėl CD palūkanų norma pagrįsta.

Tačiau tada išvystykime idėją deputatų, teigiančių, kad CB kova su infliacija neteisinga, ji išsisėmė. Gerai, o kodėl ji išsisėmė ir ką tuomet reikia daryti? Todėl, kad ekonomikos valdymas palūkanų norma — rinkos ūkio elementas. Tai yra, keiti rodiklį, tai veikia ekonomikos subjektų elgesį, jie prisitaiko, pradeda kitaip dirbti, ir infliacija mažėja. Tai patikrinta. Tačiau tai — rinkos ekonomikai!

Tada reikia pripažinti: rinkos ekonomika Rusijoje traukiasi. Todėl ir jos reguliavimo metodai neveikia.

Kodėl neveikia CB palūkanų norma — o gi todėl, kad ekonomika Rusijoje jau toli gražu nėra visiškai rinkos, o didele dalimi komandinė-valstybinė.

Į ją Finansų ministerija lieja beprotiškus pinigus karo išlaidoms ir visko, kas tik įmanoma, subsidijavimui. Ir todėl CB rinkos instrumentas, bazinė palūkanų norma, neveikia, kaip turėtų. Rusijos ekonomika nustoja būti rinkos. Ji tampa komandine.

Tačiau, žinoma, tokių žodžių deputatai ištarti nesiryžta. Todėl jie puola CB. O ką jis gali padaryti? Su savo rinkos reguliavimo instrumentais jis pateko į ne rinkos ekonomiką. Tai reiškia, kad dabar CB ims trauktis nuo rinkos reguliavimo metodų administracinių-komandinių metodų pusėn ir išvysime tai artimiausiais mėnesiais. Jie jau tai paskelbė. Pirmiausia, jie griežtins kreditavimo reikalavimus, kad išduotų mažiau kreditų. Antra, jie netgi rengiasi įvesti tiesioginius kreditų teikimo korporatyviniams klientams apribojimus. Tai jau tiesiog sovietinė kreditavimo planavimo praktika. Tačiau kitos išeities jie nebeturi, nes bazinė norma kaip kreditavimo srauto reguliavimo instrumentas nustoja veikti.

Ir jiems dabar iškilo beprotiškai kvaila situacija, kuomet valstybinis aparatas lyg ir vieningas, o jo elementai veikia prieš kits kitą. Štai, jie stengiasi sumažinti ekonomikos kreditavimą, keldami BPN, kad būtų mažiau imama kreditų. Tačiau tuo pat metu Finansų ministerija ir Ekonomikos raidos ministerija stengiasi stimuliuoti kokių nors atšakų raidą ir teikia lengvatinius kreditus. Tai yra, toms ar kitoms struktūroms primoka už kreditus. Taigi, CB pakėlė BPN, kreditai pabrango, o Finansų ministerija ir Ekonomikos raidos ministerija paėmė ir dalį kompanijų patraukė iš šio indikatoriaus poveikio zonos ir suteikė joms lengvatas. Tai sukelia rinkos spaudimą, kurio CB panaikinti negali. Vadinasi, tada reikia pereiti prie administracinės-komandinės ekonomikos, prie administracinio komandinio pinigų įtakos reguliavimo. Tai yra, reikia pripažinti, kaip aš ir sakau, kad rinkos ekonomika Rusijoje gniaužiasi ir iš dalie apmiršta — kaip savo laiku apmirė NEP. Pripažinti tai baisu, o jeigu nepripažinti, tai telieka kritikuoti CB. O ką jis dar gali padaryti? Infliacija auga. Pinigai įliejami milžinišku srautu. Tie pinigai prekėmis niekaip neužpildyti, nes importo stipriai didinti negalima, kaip, beje, ir civilinės gamybos, ji jau traukiasi.

— Tai krėslas po Nabiulina kliba ar ne? Jūsų požiūriu, sprendžiant iš Putino pareiškimų, jis suteiks Nabiulinai malonę ir leis toliau dirbti saviškai ar jam visgi artimesnė jos oponentų pozicija Valstybės dūmoje, ERM, Rosteche ir taip toliau?

— Gruodžio 20 d. vyks CB posėdis dėl BPN. Ir tada bus galima kai ką suprasti. Kai buvo ankstesnis pakėlimas, aš neatmečiau, kad bus jis didelis, kad Nabiulinos pozicijos tvirtos. Ir, bendrai, taip ir įvyko. Kaip atsimenate, jie pakėlė normą iš karto iki 21%. Kas bus 20-ą? Turiu subjektyvią nuojautą, kad dabar ji jaučiasi nebe taip tvirtai, ne taip gerai jaučia prezidento palaikymą.

Ir todėl turiu keistą hipotezę, kurios niekas kitas nepalaiko, kad gruodžio 20-tą Nabiulina BPN nepakels. Žmonės rungiasi, kas išprognozuos daugiau: 23, 25%… Tiesiog toks totalizatorius. O man atrodo, kad gruodžio 20 d. Nabiulina normos nepakels, o stengsis įtvirtinti savo poziciją valstybės aparate, demonstruoti, kad ji irgi rūpinasi ekonomika. Tai yra, norma išliks 21%. O padidinimą CB atidės sausiui, vasariui ir taip toliau ir jau ten pasakys, kad infliacija įsibėgėjo ir nėra kur dėtis.

Jeigu ji pakels BPN iki 23–25%, reiškia, jis turi neginčijamą Putino palaikymą, jai niekas negresia. Ir kiek deputatai besiplėšytų, niekas jos nepalies.

„Virš kai kurių atšakų Rusijoje kabo bankroto grėsmė“