„Salos valdymas ir kontrolė yra absoliučiai būtini“. Kodėl Trumpas nori pirkti Grenlandiją?

Donaldas Trumpas vėl pareiškė norintis nupirkti Grenlandiją —Šiaurės Amerikos šiaurės rytuose esančią salą, autonominę Danijos teritoriją. Į Trumpo pareiškimus sureagavo Grenlandijos ir Danijos atstovai ir netgi nusprendė padidinti išlaidas salos apsaugai. Kodėl Trumpas nori kontroliuoti Grenlandiją? Pasakoja 𝑇𝘩𝑒 𝑊𝑎𝑠𝘩𝑖𝑛𝑔𝑡𝑜𝑛 𝑃𝑜𝑠𝑡.

Nuo pat pirmosios prezidento kadencijos pradžios Donaldas Trumpas tikina, kad Jungtinės Valstijos privalo nupirkti Grenlandiją. Tai glumina jo padėjėjus, kurie įpareigoti ištirti tokią galimybę, nepaisant daugkartinių Grenlandijos ir Danijos (kurios autonominė teritorija sala yra) vadovybės pareiškimų, kad ji niekada nebus parduodama, nepaisant kainos.

Besirengdamas vėl užimti prezidento postą, Trumpas grįžo prie šios idėjos. „Vardan nacionalinio saugumo ir laisvės visame pasaulyje, Jungtinės Amerikos Valstijos mano, kad Grenlandijos valdymas ir kontroliavimas yra absoliučiai būtinas“, — parašė jis platformoje 𝑇𝑟𝑢𝑡𝘩 𝑆𝑜𝑐𝑖𝑎𝑙, paskelbdamas, ką pasirinko Danijos pasiuntiniu. Naujas kandidatas, Kenneth Howery, yra vienas iš kompanijos 𝑃𝑎𝑦𝑃𝑎𝑙 įkūrėjų.

Maždaug tris kartus už Teksaso valstiją didesnėje Arkties vandenyno saloje gyvena apie 57 tūkstančius žmonių. Ji yra Šiaurės Amerikos žemyne, į Šiaurės rytus nuo Kanados, tačiau faktiškai yra Europos dalis ir autonominė Danijos teritorija. Danija salą valdė daugiau, nei 200 metų ir lig šiol išlaiko tam tikrą jos užsienio politikos kontrolę.

Grenlandijos premjeras Múte Egede pakartojo ankstesniu salos lyderių pareiškimus į panašius Trumpo pasiūlymus per jo pirmąją kadenciją. „Mes neparsiduodame ir niekuomet neparsiduosime“, — pareiškė Egede.

Štai ką žinome apie Trumpo pareiškimą dėl Grenlandijos valdymo būtinybės Jungtinėms Valstijoms.

Kodėl Trumpas nori įsigyti Grenlandiją?

Trumpas tvirtina, kad salos valdymas yra JAV nacionalinio saugumo klausimas. Grenlandijoje yra JAV Kosminių pajėgų duomenimis, strategiškai svarbi gynybai ir kosmoso stebėjimui amerikiečių karinė bazė — Pituffik Space Base. Bazė buvo pastatyta pirmaisiais Šaltojo karo metais.

Didesnėje nei dviejų milijonų kvadratinių kilometrų saloje yra gausu gamtos išteklių, įskaitant naftą ir tokius retųjų žemių elementus, kaip neodimis ir disprozis. Karališkosios chemikų draugijos (RSC) duomenimis, daugiausiai šių elementų išgaunama Kinijoje ir Rusijoje.

Trumpo idėją nusipirkti šalį pirmosios jo kadencijos metu palaikė senatorius Tomas Cottonas (respublikonas, Arkanzaso valstija), kuris 2019 m. parašė straipsnį į 𝑁𝑒𝑤 𝑌𝑜𝑟𝑘 𝑇𝑖𝑚𝑒𝑠 apie strateginius Grenlandijos įsigijimo pranašumus. Straipsnyje paminėti Kinijos bandymai 2016 metais nusipirkti saloje seną amerikiečių karinę jūrų bazę ir daugkartiniai Kinijos valdžios bandymai pastatyti ten oro uostus.

Kam priklauso Grenlandija?

Grenlandija yra dalis Danijos, taip pat valdančios ir Farerų salas šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, kurios irgi yra autonominės teritorijos. Danija salą valdė nuo XVIII amžiaus pradžios iki 1979 metų. Dabar ji didžiąja dalimi autonomiška, bent jau vietinės savivaldos klausimais.

2009 metais Grenlandija priėmė savivaldos įstatymą, suteikusį jai daugiau įgaliojimų vietiniais klausimais, tačiau gynybos ir užsienio politikos klausimus paliko Danijai.

„Grenlandijos žmonės turi savo teises“, — interviu 𝑇𝘩𝑒 𝑊𝑎𝑠𝘩𝑖𝑛𝑔𝑡𝑜𝑛 𝑃𝑜𝑠𝑡 pareiškė buvęs Danijos užsienio reikalų ministras Martinas Lidegaardas, 2019 metais vadovavęs Danijos parlamento užsienio politikos komitetui.

Grenlandijos gyventojai yra Danijos piliečiai ir Danijos parlamente juos atstovauja du deputatai. Dauguma Grenlandijos salos gyventojų yra senieji vietiniai salos gyventojai.

Grenlandija parduodama?

Sala neparduodama, ir oficialūs Grenlandijos ar Danijos atstovai niekuomet apie tokią galimybę neužsiminė.

Ar JAV anksčiau bandė nusipirkti Grenlandiją?

Taip. 17-ojo prezidento Andrew Johnsono administracija septintajame XIX amžiaus dešimtmetyje parengė ataskaitą, kurioje tvirtino, kad Grenlandijos gamtiniai ištekliai galėtų paversti ją strategine investicija. Visgi idėja nebuvo plėtojama.

Netrukus po Antrojo Pasaulinio karo, 33-ojo prezidento Harry'o S. Trumano administracija pasiūlė už salą 100 milijonų dolerių. [dabar būtų ~1 753 mln. dolerių red.]

Jungtinių valstijų teritorijos plėtimo pirkta žeme idėja nėra nauja. 1803 metais, Luizianos perpirkimo sandėriu iš Prancūzijos už 15 milijonų dolerių [dabar būtų ~404 mln. dolerių red..] JAV įsigijo 2,1 mln. kvadratinių kilometrų. Po beveik 65 metų JAV iš Rusijos už 7,2 milijonus dolerių [dabar būtų ~153 mln. dolerių red..] valstybės sekretoriaus Williamo Sewardo vadovaujamose derybose JAV įsigijo Aliaską. Skeptikai daugybę metų šį pirkinį vadino „Sewardo kvailyste“, tačiau po kelių dešimtmečių atrastas auksas visuomenės nuomonę pakeitė.

Kiek kainuotų nusipirkti Grenlandiją?

Grynai hipotetiškai, 2019 metais 𝑇𝘩𝑒 𝑊𝑎𝑠𝘩𝑖𝑛𝑔𝑡𝑜𝑛 𝑃𝑜𝑠𝑡 paskaičiavo, kad, atsižvelgiant į šalies pramonę ir gamtinius resursus, nusipirkti Grenlandiją galėtų kainuoti iki 1,7 trilijonų dolerių. Savaime suprantama, realios kainos ji neturi, nes iš viso neparduodama.

republic.ru