„Suomija pradeda rimtą operaciją prieš Rusijos laivus.“ Lūžis Baltijos jūroje

Suomija pradėjo karinio jūrų laivyno operaciją, nukreiptą į laivus, susijusius su Rusija. Suomijos karinis jūrų laivynas sistemingai sulaiko tanklaivius, įtariamus pažeidus sankcijas, ir kitus laivus, susijusius su Maskva.

Šios priemonės buvo taikomos po sausio 2 d. sulaikyto laivo „Eagle S“, įtariamo sabotažo veiksmais, įskaitant povandeninio kabelio nutraukimą.

Operacija, kuri vykdoma be oficialių viešų pranešimų, žymi reikšmingą regioninio jūrų saugumo eskalaciją, rašo portalas „eutoday.net“.

Suomijos karinis jūrų laivynas Suomijos įlankoje sudarė kontroliuojamą zoną, kurioje tikrinami su Rusija susiję laivai. Šią zoną supa Suomijos karinės jūrų pajėgos, kurios veiksmingai stabdo laivus, kol jiems bus suteiktas leidimas tęsti kelionę. Šiuo metu tikrinama daugiau nei 20 laivų, iš kurių keliems gresia ilgalaikis sulaikymas.

Vienas tokių laivų – tanklaivis „Georgij Maslov“ – buvo sulaikytas sausio 3 d. Laivas yra įtrauktas į JAV, ES, JK ir Šveicarijos tvarkomų sankcijų sąrašą už Rusijos žalios naftos, kurios kaina viršija 60 USD už barelį, gabenimą. Nors tarptautinė teisė aiškiai neleidžia jo sulaikyti, Helsinkio veiksmais siekiama platesnio masto sankcijų laikymosi.

2023 metais oficialiai patvirtinta Suomijos narystė NATO sustiprino jos galimybes vykdyti tokio masto operacijas. Baltijos jūra, dabar faktiškai „NATO kontroliuojamas ežeras“, sustiprino valstybių narių, įskaitant Estiją ir kitas Baltijos valstybes, koordinavimą. Ši bendradarbiavimo sistema leido Suomijai veiksmingai stebėti ir kontroliuoti laivybos kelius.

Siaura, vos 50 kilometrų pločio, Suomijos įlankos geografija suteikia strateginį svertą – Suomija kartu su Estija dislokavo karinio jūrų laivyno išteklius iš Rusijos uostų išplaukiantiems laivams stebėti ir perimti.

Ši operacija įvyko po kelių incidentų, kai Rusijos laivai įsitraukė į hibridiniu karu laikomą veiklą.

„Eagle S“ incidentas, kurio metu laive buvo rasta galima žvalgybos įranga, išryškina susirūpinimą dėl Rusijos bandymų sutrikdyti svarbiausią povandeninę infrastruktūrą. 

Tokios operacijos atspindi platesnę įtampą tarp NATO ir Rusijos, ypač Baltijos regione.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa neseniai duotame interviu patvirtino savo šalies paramą priemonėms, nukreiptoms į Rusijos „šešėlinį laivyną“. Ji apibūdino planus griežtinti sankcijas ir padidinti NATO dalyvavimą, kad būtų pašalintos galimos grėsmės povandeniniams kabeliams ir kitai infrastruktūrai.

Suomijos karinio jūrų laivyno veikla yra atgrasymo priemonė nuo būsimų pažeidimų. Imobilizuojant su Rusija susijusius laivus, Suomija siekia užtikrinti tarptautinių sankcijų laikymąsi ir regioninį saugumą.

Analitikai pabrėžia, kad ši strategija tinka ir platesnei geopolitinei dinamikai, kai Rusija rėmėsi slaptomis karinio jūrų laivyno operacijomis, siekdama atsverti NATO karinį dominavimą.

Suomijos operacijos rodo NATO pozicijos pasikeitimą – nuo ​​reaktyvių priemonių pereinama prie iniciatyvių priemonių kovojant su tokiomis grėsmėmis.

Suomijos jūros blokada yra esminis lūžis Baltijos jūros saugumo srityje. Kadangi su Rusija susiję laivai susiduria su griežtesniu tikrinimu ir apribojimais, operacija išryškina platesnius geopolitinius pokyčius regione.

Su NATO parama Suomija ir jos sąjungininkės Baltijos šalyse patvirtina jūrų kelių kontrolę, veiksmingai apribodamos Maskvos galimybes apeiti sankcijas ir įsitraukti į hibridinį karą.