Ar bus įkurta nauja valstybė? Turkija teigia – „nėra kitos alternatyvos“ (Žemėlapis)

„Prašau tarptautinės bendruomenės užimti poziciją šiuo klausimu“, – paskelbė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas. Jungtinės Tautos jau ėmėsi žingsnių dėl salos ateities.

Kipras yra padalintas į dvi dalis – graikišąją dalį, kuri yra Europos Sąjungos narė – ir turkiškąją. Pastarojoje nuo 1983 m. įsikūrusi kvazivalstybė Šiaurės Kipro Turkų Respublika (Šaurės Kipras), kuri tarptautiniu mastu pripažįstama tik jo globėjos Turkijos. 

Kipriečiai iš ES priklausančios dalies laiko save graikais – ir kultūriškai, ir civilizaciškai. Anksčiau jie ėmėsi iniciatyvų susijungti su žemynine Graikija į vieną valstybę, kurios Turkija nepripažįsta ir pretenduoja į visą salą.

Šiaurės Kipras užima  36 % salos teritorijos, čia gyvena apie 25 % gyventojų. Jis renka savo prezidentą ir parlamentą. Ten vyraujanti religija yra islamas. Europos Sąjunga nuosekliai atsisako pripažinti šią kvazivalstybę ir vadina respublikos teritoriją „Turkijos okupuota Kipro Respublikos sritimi“.

Kipro padalijimas (Golbez, CC BY-SA 2.0)

Abi Kipro dalis skiria vadinamoji žalioji linija. Tai yra demilitarizuota zona, kurios plotis nuo kelių šimtų iki vos kelių metrų, priklausomai nuo vietos. Šalies sostinėje Nikosijoje ji eina tiesiai per centrą, padalindama miestą pusiau. Zona tebėra valdoma JT ir saugoma UNFICYP karių.

Be to, Kipre yra dvi savarankiškos JK karinės bazės – Akrotiris ir Dekelija.

Kipro padalijimo klausimas kelia įtampą tarp Graikijos ir Turkijos. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas trečiadienį (sausio 8 d.) lankėsi Šiaurės Kipre, kur pasiūlė naują vykstančio ginčo sprendimą.

Tęsinys kitame puslapyje: