Paskutinis prieš Bideno pasitraukimą JAV sankcijų paketas tapo pačiu griežčiausiu. Naujame juodajame sąraše – „Surgutneftegaz“ ir kiti svarbūs Rusijos KEK žaidėjai

Penktadieno vakare JAV FM publikavo SDN-sąrašo, patekimas į kurį reiškia bet kokių sandorių su JAV kompanijomis ir piliečiais draudimą ir visų sąskaitų ir aktyvų doleriais blokavimą, atnaujinimą. Didžiausią dalį naujų pavadinimų sudaro kompanijos ir aktyvai, susiję su rusiškos naftos eksportu.

Iki šiol Joe Bideno administracija baiminosi įvesti griežtas sankcijas prieš Rusijos naftos eksportą, kad nesukeltų pasaulinio naftos kainų šuolio. Tačiau dabar jie arba nusprendė, kad su tuo teks dorotis jau naujam prezidentui, arba įsitikino, kad nafta silpnai reaguoja netgi į padėties paaštrėjimą Artimuosiuose Rytuose, kas anksčiau buvo garantuotai iškeldavo naftos kainas, arba paveikė abu faktoriai.

Šiaip ar taip, į naujausią sankcijų paketą JAV FM įtraukė valstybinę „Gazpromneft“ ir „Surgutneftegaz“, kurios laikomos asmenine Putino* tėvonija.

Sankcijos pritaikytos ir Jamalo „Rosneft“ aktyvai (projektas „Vostok Oil“). „Lukoil“, kuris irgi yra vienas iš stambiausių Rusijos eksportuotojų, sąraše nėra, visgi jo įkūrėjo sūnus — Yusufas Alekperovas jaunesnysis, įtrauktas į sąrašą žmonių, kuriems pritaikytos personalinės sankcijos. Personalinės sankcijos taip pat pritaikytos LUKOIL vadovui Vadimui Vorobjovui, „Gazprom neft“ vadovui Aleksandrui Djukovui, Nailiui Maganovui („Tatneft“), Sergejui Kudriašovui („Zarubešneft“), Vladimirui Černovui („Bašneft“), o „Surgutneftegaz“ vadovas Vladimiras Bogdanovas yra SDN-sąrašo patikslinimų skyrelyje. Sankcijos pritaikytos ir „Rosatom“ generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas (valstybinės korporacijso aktyvai irgi SDN-sąraše).

Be to, į sankcijų sąrašą įtrauktos draudimo kompanijos, apdraudžiančios Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivius — „Ingosstrach“ ir „Alfastrachovanie“.

Į sąrašą įtraukta ir rusišką naftą pervežantys >180 tanklaivių, kartu su kompanijomis (dauguma kurių yra JAE ir salų ofšoruose). Sankcijos dabar taikomos ir daugiau, nei 30 Rusijos naftos pramonės aptarnavimo kompanijų, o JAV kompanijoms nuo vasario 27 dienos uždraudžiama Rusijoje tiekti naftos pramonės aptarnavimo paslaugas. Sankcijos pritaikytos daugybei kompanijų, įsipainiojusių į prekybą rusiška nafta brangiau, nei nustatytas kainų lubomis — daugiausiai jų Kinjioje, Dubajuje, tačiau yra ir kompanijų iš Indijos.

Sankcijų sąraše atsidūrė Kuzbaso anglies, „Rosatom“ vadovai ir Šiaurės jūrinio kelio direkcija, tos pačios „Gazpromneft“ užsienio „dukrytės“, iš kurių stambiausia yra Serbijos naftos ir dujų rinkos monopolistė „NIS“ (jau rašėme apie dėl kilsiančias problemas), Maskvos, Omsko ir Naugardo NPG — ir daugelis kitų kompanijų, vienaip ar kitaip susijusių su rusiškos energijos šaltinių eksportu. Trumpiau tariant, JAV Finansų ministerija Rusijos eksporto potencialą iššukavo tankiomis šukomis.

Nafta visai nuspėjamai šoko viršun: po sąrašo paskelbimo jos kotiruotės pasiekė 80＄už barelį, tačiau paskui ėmė mažėti ir straipsnio rengimo metu nafta kainavo mažiau, nei 79＄/bbl, 2,55％ daugiau, nei iki sankcijų paskelbimo. Tad, panašu, mintis, kad naftos kainos į rusiškos naftos apribojimus audringai nesureaguos, pasiteisino.

O štai ar sumažės Rusijos eksporto pajamos, parodys laikas. Kol kas ekspertai mano, kad efektas bus trumpalaikis, o paskui Rusijos eksportuotojai ras naujus kainų lubų apribojimo išvengimo būdus. Tačiau netgi trumpalaikis efektas gali būti reikšmingas: ekspertų vertinimu, „Surgutneftegaz“ eksportas sudaro apie 60％ gavybos, „Gazpromneft“ — apie 50％. Kaip bebūtų, valiutų rinkoje rublis kol kas nesureagavo, o fondų rinka augo — krito tik naftos kompanijų akcijos.

Kalbant apie sankcijų sąraše atsidūrusias „Gazpromneft“ ir „Surgutneftegaz“, tai čia artimiausiu metu efektas irgi nebus akivaizdus. Garsiojioje Surguto „taupyklėje“ didžioji dalis yra juaniais, o stambiausią „Gazpromneft“ užsieno aktyvą — Serbijos kompaniją „NIS“, veikiausiai, išpirks Aleksandro Vučičiaus Serbijos vyriausybė. Šalies prezidentas jau paskelbė sumą, kuria vertinamas šis aktyvas: 600–800 mln. eurų. „Tiek pinigų turime“, — patikino Vučičius. Visgi, kam bus geriau, jei „Gazpromneft“, o tai reiškia, ir Rusijos valstybė, gaus šiuos pinigus, kelia klausimą jis. Beje, pinigų gavimas — irgi klausimas. Visai gali būti, kad jau iš ES pusės atsiras sankcijų paketas, kuriame bus punktai, draudžiantys perduoti šiuos pinigus Rusijai. Serbijos prezidentas vakar sušaukė skubų pasitarimą dėl „NIS“ atsidūrimo sankcijų sąraše, o kuras šalyje kaip mat pabrango 2 dinarais (~2￠).

Gali būti, kad didžiausią efektą sukels ne sankcijos rusiškai naftai, o pats naftos kainų kritimas, kurio laukia vis daugiau ekspertų.

Tad, remiantis optimistiškiausia prognoze — VEB instituto, — šiais metais Brent rūšies nafta laikysis 72–76 dolerių diapazone, o JAV DoE šių metų prognozes sumažino nuo 76＄ iki 74＄. Atsižvelgiant į 10–11＄/bbl nuolaidą rusiškai Urals naftai, tai jau ne taip ir toli nuo 60＄/bbl kainų lubų. O juk dar yra ir papildomos nuolaidos už riziką ir papildomos sankcijų apėjimo išlaidos. Taigi, visai gali būti, kad naujos sankcijos tik pastūmės Rusijos eksportuotojus nesistengti apeiti kainų lubų — patiems bus brangiau.

republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.