„Skausminga dilema.“ Putinas visiškai pasimetęs

Trečiųjų karo metų pabaigoje Vladimiras Putinas atsidūrė prieš skaudžią dilemą: toliau kęsti didelius nuostolius dėl minimalių rezultatų ir galbūt paskelbti tam naują mobilizaciją arba pereiti prie rimtų taikos derybų su Ukraina.

Apie tai savo skiltyje „The New York Times“ parašė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas, pagrindiniai prezidento Joe Bideno, kuris po kelių dienų paliks Baltuosius rūmus, administracijos nariai. Pačioje rubrikoje apibendrinama J. Bideno komandos veikla. Viena iš pagrindinių 46-ojo JAV prezidento temų – parama Ukrainai kare su Rusija.

Kaip rašo A. Blinkenas ir L. Austinas, Rusija dabar patiria didžiulius nuostolius – vidutiniškai 1500 žuvusių ir sužeistų per dieną – ir visa tai dėl mažų Ukrainos teritorijos gabalėlių užgrobimo. Nuo karo pradžios bendri Rusijos nuostoliai viršijo 700 tūkst. žmonių.

Ir dabar V. Putinas „vis dažniau susiduria su skausminga dilema: arba toliau patirti didelius nuostolius dėl minimalios naudos, galbūt paskelbti [naują] mobilizaciją, kuri sukels vidinį nestabilumą, arba pradėti rimtai derėtis dėl taikos su Ukraina, kad būtų baigtas karas“.

Po daugiau nei 1000 dienų trukusio karo V. Putinui nepavyko pasiekti nė vieno savo strateginio tikslo, rašoma rubrikoje. „Rusijos galia ir įtaka smarkiai sumažėjo: ji net nesugebėjo palaikyti tokio vertingo partnerio kaip Basharo al-Assado režimo Sirijoje... V. Putino agresija netgi padėjo pasiekti rezultatą, kuriam jis siekė užkirsti kelią: NATO dabar yra didesnis, stipresnis ir vieningesnis nei bet kada“, – rašo A. Blinkenas ir L. Austinas.

Koordinuoti Ukrainos sąjungininkų veiksmai privedė prie problemų Rusijos ekonomikoje: infliacija paspartėjo virš 9 proc., o palūkanų normos – iki  21 proc. Anot skilties autorių, Kremlius turėjo išleisti du trečdalius savo likvidžių užsienio valiutos atsargų, „atimant iš šalies ateitį, kad galėtų tęsti imperinę praeitį“.

JAV ir kitų sąjungininkių parama leido Ukrainai atlaikyti Rusijos agresiją (A. Blinkenas ir L. Austinas nurodo 126 mlrd. dolerių vertės ginklų ir kitą gynybos pagalbą Kyjivui, leidimą naudoti tolimojo nuotolio raketas smogti giliai į Rusijos teritoriją, paskolas Ukrainai už 50 milijardų dolerių, kurių palūkanos bus grąžintos iš įšaldyto Rusijos turto už 300 milijardų dolerių, taip pat sankcijas didžiausiems Rusijos bankams, naftos ir dujų bei energetikos pramonei).

Visa tai sukūrė svertą prieš Rusiją, kuriuo dabar gali pasinaudoti Ukraina ir kita Baltųjų rūmų administracija, mano A. Blinkenas ir L. Austinas.

Jie paragino Donaldo Trumpo komandą neatsisakyti savo paramos Kyjivui ir spaudimo Maskvai priverčiant Kremlių sudaryti ilgalaikę taiką jėga.

Nutraukus pagalbą ir privertus per anksti nutraukti ugnį, V. Putinas galėtų persiginkluoti ir galiausiai vėl pulti, rašoma skiltyje. „Tai būtų taika per kapituliaciją, kuri būtų visai ne taika“, – perspėja kitą administraciją autoriai.

Tokiu atveju Ukraina bus „prispausta po V. Putino batais“, Europai grės „tironas kaimynas, siekiantis atkurti žlugusią sovietų imperiją“ ir draugiškos Amerikai šalys gali susidurti su kitų autokratinių režimų, kurie V. Putino pergalę laikys „savo medžioklės licencija“, agresija.

Tokia taika per kapituliaciją nebus naudinga ir JAV, kurios turės išleisti daugiau resursų apsiginti ne tik nuo įsidrąsinusio Rusijos lyderio, bet ir nuo kitų autokratų ir „chaoso agentų, kurie siekia sugriauti taisyklių, teisių ir pareigų sistemą, dėl kurios amerikiečių kartos tapo saugesnės ir klestinčios“.