„Jų pasaulėžiūra daug kur sutampa“. O ką, jei Trumpas valdys kaip Putinas*?

Donaldas Trumpas atsisakė atmesti galimybę panaudoti jėgą užgrobiant Grenlandiją ar Panamos kanalą iš Panamos. Ir neatmetė galimybės, kad jis kalba visiškai rimtai.

Pats faktas, kad Amerika galėtų šantažuoti artimą sąjungininką NATO karu, siekdama neteisėtai pakeisti jų suverenias sienas, skamba absurdiškai. Tikėtina, taip ir yra. Visgi tokie grasinimai skamba pažįstamai. Išrinktajam prezidentui ir jo komandos nariams rengiantis darbui Baltuosiuose rūmuose, jų retorika ir elgesys vis labiau primena Vladimiro Putino valdomą Rusiją.

O ką, jei Trumpas planuoja būtent taip valdyti savo antros ir paskutinės kadencijos metu? Galų gale, jis ne kartą žavėjosi Putinu ir dabar stengiasi organizuoti dvišalį vadovų susitikimą. Kremlius pareiškė, kad susitikimui pasirengęs.

Nesenuose pareiškimuose, priminusiuose Kremliaus pareiškimus, Trumpas kalbėjo, kad JAV sudėtin reikia įtraukti ne tik Grenlandiją ir Panamos kanalą, bet ir Kanadą. Jis taip pat pareiškė Meksikos įlankos pervadinimą į Amerikos įlanką („ji mūsų“, pasakė Trumpas, „mūsų“ — taip pat kalba rusų nacionalistai).

Tuo pat pat metu dabartinis Trumpo bendražygis ir būsimas jo administracijos narys Elonas Muskas vis atviriau stengiasi išklibinti užsienio valstybės lyderio, DB premjero Keiro Starmerio pozicijas — o 𝐹𝑖𝑛𝑎𝑛𝑐𝑖𝑎𝑙 𝑇𝑖𝑚𝑒𝑠 duomenimis, ir visai jį nuversti, tuo primindamas rusiškų trolių fabrikų veiklą.

Putinizmą charakterizuoja mažiausiai trys esminiai bruožai. Pirmas — visiškas demokratinių apribojimų, faktų ir socialinio liberalizmo nepaisymas vardan asmeninės oligarchijos, manipuliacijos ir kovos su woke kultūra. Taip Rusijoje susiklostė politekonominė sistema, kurioje Putinas valdžia, tiesa ir turtais disponuoja, kaip savo asmenine nuosavybe. Lojalumas — pagrindinis palankumo kriterijus, o pinigai ir baimė yra šią sistemą sutvirtinantis pagrindas.

Antras būdingas bruožas yra mafijinis mąstymas, kuomet visi santykiai nagrinėjami kaip ištikimybės ar nuosavybės klausimai — tiek Rusijoje, tiek ir su kitomis šalimis. Draugystė ir pasitikėjimas gali būti žodžiais, kuriuos Putinas naudoja šiuos ryšius aprašyti, bet praktikoje jie nekintamai reiškia arba sandorį, arba prievartą.

Paskutinis šios ganėtinai supaprastintos putinizmo schemos elementas — įsitikinimas, kad po trumpos 30–40 metų pertraukos pasaulis grįžta prie savo natūralios darvinistiškos tvarkos. Šiame pasaulyje didelės šalys dominuoja prieš aplinkinius regionus, vertindamos juos kaip įtakos sferas arba, geriau, kaip nuosavybę. Silpni kaimynai arba paklūsta, arba baudžiami. Tokie didingi lyderiai, kaip Putino herojai — Petras I ir Jekaterina II, — savo vardus istorijon įrašė, išplėsdami savo šalies kontrolės zoną.

Trumpas ir Putinas — visiškai skirtingos asmenybės su nepalyginamais gyvenimo keliais. Pirmasis — beatodairiškas, nežabotas šoumenas, išaugęs šeimoje su paveldėtais turtais; antras — gatvės vaikinas iš sovietinio Leningrado, kuris treniravosi dziudo ir savo karjerą pradėjo KGB. Nepaisant to, jų pasaulėžiūra turi daug ką bendro.

Trumpas irgi į demokratinius apribojimus žvelgia taip niekinamai, kad 2020 metais pabandė nuginčyti rinkimų rezultatus, kad liktų valdžioje. Darbuotojų lojalumą jis vertina labiau, nei bet kurias kitas savybes, pirmenybę teikia artimiausiems giminaičiams, ir santykiai jo atvirai tiesiog dar vienas sandoris. Kaip ir Putinas, Trumpas — nacionalistas, kuriam liberalai ir daugiašaliai institutai, nesvarbu, JAV, Europoje ar dar kur nors — priešai.

Tačiau visų pirma, Trumpas, panašu, pritaria Putino nuomonei, kad po Šaltojo karo susiformavusi tarptautinė tvarka, kur vadovauja JAV, nebegyva.

Naujos tvarkos kūrimo procese kiekviena didi valstybė privalo kaip įmanoma tvirčiau įsitvirtinti savo „artimajame užsienyje“. Putinui tai reiškia reikalauti ir, jei reikia, siekti pavaldumo iš tokių šalių, kaip Armėnija, Baltarusia, Sakartvelas, Moldova ir Ukraina. Trumpui tai, veikiausiai, kol kas reiškia Kanados, Grenlandijos, Meksikos ir Panamos privertimą daryti tai, ko jos nenori.

Nėra jokių didelio suokalbio ar susitarimo su Kremliumi įrodymų. Nacionalizmo šalininkas Trumpas vienodai tikėtina, gali tiek konfliktuoti su Putinu, tiek ir užmegzti su juo „broliškus“ santykius. Galiu tik spėlioti, kaip jis rengiasi išpildyti savo pažadus baigti karą Ukrainoje (jo terminai pasikeitė nuo 24 valandų iki šešių mėnesių) ar kaip jis planuoja spręsti Irano branduolinės programos klausimą. Taip pat nežinau, kiek Elonas Muskas dar liks išrinktojo prezidento orbitoje ir ar turtingiausias pasaulyje „oligarchas“ konsultavosi su būsimu viršininku dėl savo kampanijos prieš K. Starmerį.

Tačiau akivaizdu, kad Trumpas, kaip ir Putinas, taikliai apčiuopia prie derybų stalo prieš juos sėdinčių silpnybes. O lyginant su JAV, Kanada, Europa ir Panama iš tiesų silpnesnės. Danija vargu ar galėtų apginti Grenlandiją nuo karinio JAV antpuolio. Net jeigu ji turėtų reikiamą kariuomenę ir techniką, jai nepakaktų logistikos ir palaikymo galimybių. JAV vieną kartą Panamą jau pajungė, ir, be abejonės, galėtų vėl tai atlikti.

Abejoju, kad dabar Trumpas rimtai ketina panaudoti karines JAV pajėgas, žinodamas, kokią ekonominę žalą jis gali padaryti sąjungininkams, siekdamas savo be jėgos panaudojimo. Toks būdas paimtas tiesiai iš Putino metodinės knygelės. Gali būti, geriausia pamoka, kurią Trumpas galėtų perimti iš Kremliaus, — atidžiai išsiaiškinti visų tų prekybos ir energetikos karų pasekmes Rusijos lyderiui. Ir tai tikrai nėra tai, ką jis planavo ar ko vylėsi iš pradžių.

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.