„Europa išsigando.“ Galingas signalas

Vokietijoje artėjant rinkimams, politinė konkurencija vis labiau išryškėja.

Ukrainai laukiant aiškumo iš naujosios JAV administracijos dėl būsimos paramos, iš Vokietijos ateina nerimą keliantys signalai. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock netiesiogiai kritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą dėl jo nenoro patvirtinti papildomos pagalbos Ukrainai paketo, kurio vertė – 3 milijardai eurų.

Yra trys aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Ukrainos politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladislavas Dzividzinskis iš karto pabrėžė, kad tai, kas vyksta Vokietijoje, neturėtų būti vadinama pagalbos Ukrainai blokavimu, o greičiau delsimu, o daugiausia – sustabdymu.

Juk iki šiol nebuvo jokių oficialių dokumentų, kad Vokietija atsisako padėti, ar panašių aukščiausių šalies pareigūnų pareiškimų. Ekspertas siūlė į visą problemą pažvelgti iš trijų perspektyvų.

„Pirmas aspektas – Vokietijoje artimiausiu metu turi būti surengti rinkimai į Bundestagą, artėjant rinkimams visada iškeliami opūs klausimai, žiniasklaida daro daug aštrių pareiškimų.

Ir jie baigiami su visiškai akivaizdžia logika bet kokių rinkimų demokratinėje šalyje išvakarėse. Tai konkursas dėl skirtingų rinkėjų grupių interesų ir atitinkamai balsų.

Identifikacija yra labai svarbus dalykas ir kad visos šalys nebūtų vienodos, kiekviena imasi savo segmento. Annalena Baerbock visada ir sistemingai kartoja pagalbos išorės partneriams tezę, o dabar ją padarė kaip pagrindinį elementą, siekdama atkreipti dėmesį į save ir savo politinę galią rinkimų išvakarėse.

Per savo laiką politikoje Olafas Scholzas pasižymėjo kaip žmogus, kuris vykdo labiausiai subalansuotą politiką, tačiau neigiama šios politikos pusė yra ta, kad ji yra nesuprantama tiek Europos partneriams, tiek Ukrainai.

Todėl pirmasis aspektas – politinės konkurencijos, iš kurių kyla įvairiausių pareiškimų, kuriuos žiniasklaida skirtingai interpretuoja ir suvokia kaip kažkokį jau priimtą sprendimą. „Ir tai tik politinė retorika rinkimų išvakarėse“, – pažymėjo Vladislavas Dziwidzinskis.

Anot jo, antrasis aspektas – rinkimai JAV, Donaldo Trumpo veiksmai ir pareiškimai, kurie dar per praėjusią kadenciją buvo suvesti į tai, kad Amerikos interesai yra aukščiau už viską. Šią pagrindinę tezę jis ne kartą pasakė, kad Amerika moka per didelę kainą už saugumą Europoje.

Konkrečiai, buvo pateikti skaičiai, kad Amerika yra vienintelė šalis, kuri moka daugiausia, o D. Trumpas nesupranta, kodėl Europos šalys neskiria daugiau lėšų iš savo perteklinio biudžeto, kad išlygintų šią situaciją.

„Tai išgąsdino daug žmonių Europoje ir dabar, Donaldo Trumpo inauguracijos išvakarėse, viena vertus, yra rizika, kad gali sumažėti tiek finansinė, tiek karinė parama JAV NATO viduje, net pasigirsta radikalių pareiškimų kad Amerika gali palikti NATO.

Europa, kaip visuma, šiuo metu yra labai susirūpinusi dėl galimo karo eskalavimo, invazijos ir visų aspektų, kurie galimi Rusijos ir Ukrainos karo metu.

Jei žiūrėtume į amerikiečių paramos iš NATO sumažėjimo ar visiško pasitraukimo tikimybę, kiekviena šalis pirmiausia turi savarankiškai rūpintis savo saugumu. Todėl bet koks karinės ar finansinės pagalbos kariaujančiai Ukrainai sustabdymas ar atidėjimas yra dilema, kurią kiekviena šalis sprendžia pati – padėti Ukrainai ar pasirūpinti savimi. O šiuose rėmuose gali atsirasti ir panašių momentų, panašių teiginių“, – pastebėjo ekspertas.

Ir trečias aspektas, į kurį atkreipė dėmesį Vladislavas Dzividzinskis, yra tas, kad mes visi norime pergalės Ukrainoje ir sutinkame su bendra prezidento Volodymyro Zelenskio pozicija, kuri sako, kad Europa privalo padėti Ukrainai, nors karas atėjo ne į jų teritorijas, o tai tarsi pinigų skolinimasis.

„Pozicija, kad esi įpareigotas man paskolinti pinigų, manau, yra klaidinga. Nes jei į tai žiūri objektyviai, o ne iš Ukrainos interesų ir poreikių taško, tai kiekviena šalis daro geranoriškumo gestą, susidurdama su dažna dilema – geriau padėti Ukrainai, kuri galėtų tapti skydu prieš priešą ar galbūt geriau aprūpinti save, jei Ukraina nesugebės ar nenorės tęsti kovos.

Taip pat kyla dilema, pavyzdžiui, ar šie pinigai bus efektyviai panaudoti kažkur toli Ukrainoje? O gal geriau tai daryti kitais būdais. Diskusija nuolat vyksta ir ji taip pat keičiasi atsižvelgiant į aplinkybes, kurios taip pat nėra pastovios.

Taigi tokia Vokietijos pozicija yra ne kas kita, kaip nuolatinis apmąstymas ir dvejonės, kurios stiprėja Bundestago rinkimų išvakarėse ir D. Trumpo pažadų įgyvendinimo rizikos bei Amerikos paramos sumažėjimo po jo inauguracijos, o taip pat galimų Rusijos karinių veiksmų, kuriuos „galbūt rems Kinija“, išvakarėse,“ –  padarė išvadą ekspertas.

O. Scholzo poziciją gali lemti vidaus politiniai sumetimai. Ukrainos politikos instituto ekspertė Eva Antonenko mano, kad Annalenos Baerbock pareiškimai rodo vidinę politinę įtampą Vokietijoje dėl paramos Ukrainai lygio.

A. Baerbock žodžiai gali būti vertinami kaip visuomenės spaudimas kancleriui siekiant priversti jį persvarstyti savo poziciją dėl papildomos pagalbos Ukrainai. Tai taip pat signalas Ukrainai, kad ne visas Vokietijos politinis elitas pritaria kanclerio pozicijai ir kad padėtis gali pasikeisti.

„A. Baerbock yra politinė O. Scholzo priešininkė, nors jie dirba toje pačioje koalicinėje vyriausybėje. A. Baerbock yra Žaliųjų partijos atstovė, O. Scholzas yra SPD atstovas.

Abi partijos turi skirtingus ideologinius pagrindus ir prioritetus, ir yra daug skirtumų tarp partijų požiūrių į fiskalinę politiką, išlaidas ir skolą. Nors žalieji pasisako už maksimalią finansinę paramą Ukrainai, SPD labiau linkusi rasti pusiausvyrą tarp pagalbos Ukrainai ir vidaus poreikių“, – pažymėjo ekspertas.

Kalbėdama apie galimybę sumažinti pagalbą Ukrainai, Eva Antonenko sako, kad būdamas vyriausybės vadovu kancleris O. Scholzas vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant bendrą vyriausybės politiką, įskaitant politiką Ukrainos atžvilgiu.

„A. Baerbock, kaip užsienio reikalų ministrė, nors ir nėra kertinis asmuo biudžeto klausimais, daro įtaką užsienio politikos prioritetų nustatymui, gali daryti tam tikrus pareiškimus, skatinti tam tikras iniciatyvas, svarstyti paramos Ukrainai klausimus, tačiau ji neturi įgaliojimų skirti lėšų Ukrainai.

Esant tokioms sąlygoms, O. Scholzas, kaip federalinis kancleris, turi didelę galią ir gali veiksmingai blokuoti arba labai apriboti lėšų skyrimą Ukrainai, taip pat gali vetuoti tam tikras iniciatyvas, skirtas padėti Ukrainai, arba vilkinti jų įgyvendinimą.

O. Scholzo poziciją gali lemti vidaus politiniai sumetimai, pavyzdžiui, poreikis įtikti rinkėjams, kurie gali būti nepatenkinti didelėmis šalies išlaidomis pagalbai. Vokietija, kaip ir kitos Europos šalys, susiduria su ekonominiais iššūkiais, ypač infliacija ir energetikos krize. Vokietija nepriima sprendimų izoliuotai, svarbi ir JAV bei ES šalių pozicija.

Jei kitų šalių parama sumažės, Vokietija gali persvarstyti savo paramos lygį“, – pažymėjo Ukrainos politikos instituto ekspertė.

Be to, priduria Eva Antonenko, politikų nuomonių poliarizacija rinkimų kampanijų metu yra tradicinė technologija, o po rinkimų politinių jėgų atstovai gali sušvelninti savo pozicijas ir pradėti ieškoti kompromisų.

Didelę reikšmę turės ir rinkimų rezultatai bei formuojamos koalicijos ir vyriausybės tipas.