Sala, apie kurią kalba visas pasaulis. Slepia daugybę neatskleistų paslapčių

Grenlandija – ne tik didžiausia sala pasaulyje, bet ir nuostabus kraštas, slepiantis daugybę neatskleistų paslapčių.

Jos ledo dangos platybės, laukinė gamta ir išskirtinės geografinės savybės paverčia šią vietą išties ypatinga.

Skalaujama Atlanto bei Arkties vandenynų, Grenlandija priklauso Danijai, nors yra žymiai arčiau Šiaurės Amerikos žemyno.

Pastaruoju metu salos populiarumas išaugo, kai JAV išreiškė susidomėjimą jos įsigijimu. Todėl dabar pats laikas susipažinti su intriguojančiais faktais apie šią išskirtinę teritoriją, kuri slepia turtingą istoriją.

Salos istorija prasideda IX amžiuje, kai vakarinėje Grenlandijos pakrantėje įsikūrė Islandijos ir Norvegijos vikingai. Čia jie įkūrė gyvenvietes, tačiau dėl atšiaurių klimato sąlygų ir izoliuotos geografinės padėties jų gyvenimas nebuvo lengvas.

XIII amžiuje Grenlandija oficialiai tapo Norvegijos valdomis, o vėliau joje pradėjo kurtis inuitai – vietiniai gyventojai, kurių kultūra išliko iki šių dienų.

1380 metais, Norvegijai susivienijus su Danija, Grenlandija tapo Danijos dalimi.

Tačiau tuo laikotarpiu salos klimato sąlygos dar labiau pablogėjo: dėl nuolat įšalusios žemės gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo, o pati Grenlandija kuriam laikui prarado svarbą Europoje.

XVII a. danų misionieriai ir jūrininkai vėl atkreipė dėmesį į salą, siekdami įtvirtinti Danijos įtaką.

1905 m. Norvegijai atgavus nepriklausomybę, ji bandė susigrąžinti Grenlandiją. Tačiau Tarptautinis Teisingumo Teismas paliko salą Danijos naudai ir galutinai patvirtino jos statusą.

Grenlandijos mineraliniai ištekliai

Grenlandija yra tikras gamtos išteklių, kurie šiandien pasaulyje tampa vis vertingesni, lobynas.

Pasak IFL Science, po jos įšalusiomis žemėmis slypi itin paklausios medžiagos, kurios atlieka svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje ir technologijose.

Nenuostabu, kad ši šaltoji sala traukia ne tik mokslininkų, bet ir pasaulio lyderių dėmesį. Tarp vertingiausių Grenlandijos naudingųjų iškasenų – metalai, reikalingi perėjimui prie žaliosios energijos.

Saloje aptikti kobalto, vario, nikelio ir ličio telkiniai, kurie aktyviai naudojami elektromobiliams skirtų akumuliatorių gamyboje.

Be to, salos gelmėse rasta aukso, sidabro ir net retų brangakmenių, pavyzdžiui, rubinų ir olivinų.

Grenlandijos turtai neapsiriboja vien mineralais. Sala taip pat yra potencialus naftos ir dujų šaltinis.

Nors 2021 m. Grenlandija sustabdė naftos projektus dėl pavojaus aplinkai, mokslininkai apskaičiavo, kad jos rytiniuose pakraščiuose gali būti net 31,4 mlrd. barelių naftos.

Grenlandijos gyventojai

Grenlandijoje gyvena apie 56 tūkstančius žmonių, todėl ji laikoma viena rečiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje.

Dauguma gyventojų gyvena miestuose, iš kurių didžiausias – sostinė Nuukas, turinti apie 19,5 tūkstančio gyventojų.

Nors miestas nėra didelis, jis yra pagrindinis Grenlandijos gyvenimo centras, kuriame susitelkusi valdžia, kultūra ir švietimo įstaigos.

Likusieji gyventojai įsikūrę mažose gyvenvietėse, išsibarsčiusiose po milžinišką salos teritoriją.

Tradicinis grenlandiečių gyvenimo būdas nuo seno siejamas su žvejyba ir medžiokle, kurios iki šiol išlieka svarbia kultūros dalimi. Vis dėlto modernizacija atnešė pokyčių – turizmas, gamtos išteklių eksploatavimas ir prekyba tapo svarbiais salos ekonomikos sektoriais.

Gyventi šioje atokioje saloje nėra lengva: čia beveik nėra kelių, jungiančių miestus, todėl susisiekimui dažnai naudojami šunų kinkiniai – viena iš tradicinių transporto priemonių.

Kaip atvykti į Grenlandiją?

Apsilankymas Grenlandijoje visada yra jaudinantis nuotykis, reikalaujantis daug pastangų. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir daugelio kitų šalių į Grenlandiją nėra tiesioginių skrydžių.

Norėdami patekti į šį užšalusį žemės gabalą, pirmiausia turite keliauti į Daniją arba Islandiją.

Būtent iš ten į Grenlandiją galima nuskristi reguliariaisiais skrydžiais: iš Kopenhagos (Danija) arba Reikjaviko (Islandija).

Iš JAV, Kanados ar Jungtinės Karalystės greičiausias kelias yra per Islandiją.

Oro bendrovė „Air Greenland“ visus metus vykdo tiesioginius skrydžius iš Keflaviko oro uosto netoli Reikjaviko į Grenlandijos sostinę Nuuką.

Pagrindinės kliūtys keliaujant į Grenlandiją yra atšiauri gamta, todėl tiesioginių skrydžių ten beveik nėra.

Dauguma tarptautinių skrydžių vyksta į Kangerlussuako oro uostą, esantį didžiulėje lygumoje.

Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai: čia oro sąlygos stabiliausios visoje šalyje. Nuo čia iki sostinės Nuuko, kurį galima pasiekti vietiniu skrydžiu, yra šiek tiek daugiau nei 300 km.

Kaip Grenlandija atrodė prieš daugelį metų

Kadaise Grenlandija buvo visai kitokia. Moksliniai tyrimai rodo, kad maždaug prieš 400 000 metų didžioji salos dalis buvo neužšąlanti. Šiaurės vakaruose plytėjo tundra, o pietuose augo tankūs eglių miškai, pilni gyvybės – vabzdžių, paukščių ir žalumos.

Tuo metu jūros lygis buvo 6-12 metrų aukštesnis nei dabar, o teritorijos, kuriose šiandien gyvena milijonai žmonių, buvo po vandeniu.

Mokslininkai jau seniai žinojo, kad Grenlandijos ledo danga praeityje beveik visiškai išnyko, tačiau negalėjo tiksliai nustatyti, kada tai įvyko.

Dabar jie mano, kad tai įvyko maždaug prieš 416 000 metų, per vieną ilgiausių atšilimo laikotarpių planetos istorijoje. Ledas ištirpo ir atidengė žemę, kurioje jau 14 000 metų gyveno gyvybė.