Putinas pamatė šansą. „Dėl Ukrainos. O gal suveiks“

V. Putinas nebūtų buvęs senas, užsispyręs čekistas, jei kitaip sureaguotų, rašo Ukrainos žurnalistas Leonidas Švecas.

Reaguodamas į D. Trumpo prisiminimus apie tai, kaip jie kažkada sutarė, Rusijos prezidentas savo ruožtu atkreipė dėmesį į „dalykinius ir pragmatiškus“ santykius, kuriuos jis palaikė su D. Trumpu per pirmąją jo kadenciją Baltuosiuose rūmuose, ir pradėjo tiesiogiai pataikauti, teigdamas, kad dėl Ukrainos nebūtų kilę jokių problemų, jei iš D. Trumpo nebūtų pavogta pergalė 2020 m. Sunku net įsivaizduoti, kaip būtų galima labiau įsiteikti Amerikos prezidentui. D. Trumpas yra labai jautrus paprastam meilikavimui. O jeigu tai suveiks?

Užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kad Rusijos Federacija nėra suinteresuota įšaldyti karą, jai reikia ilgalaikių susitarimų, „pašalinančių pagrindines krizės priežastis“.

O pagrindinės priežastys, kaip žinoma iš oficialios Rusijos Federacijos pozicijos, slypi iš NATO kylančioje grėsmėje Rusijos nacionaliniam saugumui, kuri koncentruotai pasireiškė Ukrainos euroatlantiniame kurse.

Čia nėra jokio prieštaravimo: Maskva nori kalbėti ne apie laikinus sprendimus, o apie „tvirtus solidžių džentelmenų susitarimus“ – žinoma, kad ir rytoj, žinoma, „pasiremiant šiandienos realijomis“, o jos tokios, kad Vakarai su visu savo milžinišku potencialu vis tiek jo viso nepanaudoja. Na, ir tegul nepanaudoja.

Yra keletas dalykų, kuriuos V. Putinui svarbu pasiekti.

Pirma: priversti D. Trumpą kalbėtis su juo vienodomis sąlygomis. Vakarai ilgą laiką nesuteikė tokio statuso agresijos iniciatoriui. Jis net nebuvo kviečiamas į susirinkimus kolektyviniu formatu, o dėl retų skambučių į Maskvą O. Scholzas ir E. Macronas turėjo ilgai teisintis kolegoms ir rinkėjams.

Ir čia atsiranda proga Vladimirui Vladimirovičiui akis į akį „apkalbėti“ pasaulio problemas su svarbiausiuoju, nepaisyti visų kitų. Tai jau būtų pusė pergalės ir beveik išeitis iš izoliacijos.

Antra: atplėšti D. Trumpą nuo jo partnerių, įkalti pleištus tarp JAV, Europos sąjungininkų, Ramiojo vandenyno sąjungininkų, Kanados ir bet kurių kitų. Sužaisti ant senos skaudamos vietos – D. Trumpas įsitikinęs, kad visi jo partneriai galvoja tik apie tai, kaip apgauti dėdę Semą ir pasipelnyti jo sąskaita.

Šiuo konkrečiu atveju: bandoma priversti JAV daugiau išleisti Europos saugumui, susijusiam su dabartiniu karu. Vakarų koalicijos skilimas yra Kremliaus svajonė.

Trečia, antrojo tikslo tęsinys: jei pavyks perkelti JAV iš Vakarų antirusiškos koalicijos lyderės pozicijos į Rusijos ir Ukrainos konflikto arbitro poziciją, koalicija gaus triuškinantį smūgį dėl dominuojančio nario praradimo, net ir nenaudojant jėgos.

Vienas dalykas yra sunaikinti amerikiečių techniką mūšio lauke, bet kitas dalykas tiesiog sustabdyti jos tiekimą, kaip kad atsitiko pernai su tragiškomis to pasekmėmis frontui.

Ir ketvirta: stipraus emocinio ryšio su D. Trumpu užmezgimas per asmeninį kontaktą, kuris leis juo toliau manipuliuoti.

Akivaizdu, kad jaunas ir pernelyg drąsus V. Zelenskis yra itin tolimas, nesuprantamas ir vietomis nemalonus D. Trumpui, o šį atmetimą nuolat kursto Donaldas Trumpas jaunesnysis, Elonas Muskas ir viceprezidentas D. Vance'as. Tačiau viską suprantantis, švelnus V. Putinas yra tiesiog balzamas nuo daugybės traumų, kurias D. Trumpui padarė įvairaus plauko liberalai.

Jie turi dėl ko vienas kitam kaip senukai pasiskųsti. Jei įvyks asmeninis susitikimas, V. Putinas įdės visas savo jėgas į šį verbavimo metodą, nes tai tiesiogine prasme yra viso jo gyvenimo darbas, karūna: pradėti karą su Vakarais ir laimėti per psichologinę kontrataką.

Šiuo tikslu V. Putinas nurijo įžeidžiančias frazes, esančias ultimatume nedelsiant nutraukti karą, „o kitaip...“ ir nepradėjo staigiai reaguoti, nepaisant piktų įžeistų turbopatriotų raginimų. Jis aiškiai mato savo šansą.