Ar gali Trumpas sumažinti naftos kainas, kad Putinas taptų sukalbamas?

Praėjusią savaitę pasisakydamas video ryšiu Tarptautiniame ekonomikos forume Davose, Donaldas Trumpas paragino OPEC ir Saudo Arabiją mažinti naftos kainas, kas „nedelsiant“ sustabdys karą Ukrainoje. Istorinės analogijos čia suprantamos: būtent staigus kainų sumažėjimas devintajame dešimtmetyje pastatė Sovietų sąjungą ant ekonominės katastrofos ribos. Ir ne taip jau svarbu, ar tai buvo sąmoninga kovos su SSRS strategija, ar tiesiog taip sutapo. Svarbu rezultatas. Todėl ir kyla stipri pagunda šį scenarijų pakartoti — dabar jau tikslingai prieš Rusiją. Kiek toks scenarijus realus?

Per 40 metų, prabėgusių nuo 80-ųjų naftos šoko, pasaulyje labai daug kas pasikeitė. Pasauliniame BVP sumažėjo JAV ir ES dalis, gerokai išaugo besivystančių šalių dalis ir, visų pirma, Kinijos, kuri ilgai pretendavo į didžiausio BVP pasaulio ekonomikos statusą. Tuo tarpu Rusijos dalis sumažėjo. Tiksliau, dabar vietoje SSRS dabar kalbame apie savarankiška valstybe tapusią Rusiją, kaip ir likusias sovietines respublikas.

Tačiau naftos rinkoje irgi įvyko milžiniški pokyčiai. Visų pirma, ji gerokai išaugo, padidėjo apie 60％, antra, joje atsirado daug daugiau žaidėjų. Iš vienos pusės, suiro SS, pristatydama kelias naftą tiekiančias valstybes. Iš kitos pusės, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija ir Norvegija, sugebėjo gerokai padidinti gavybą ir tapo reikšmingais naftos rinkos žaidėjais.

Pasikeitė ir aštuntajame–devintajame dešimtmetyje pasaulines naftos kainas lėmusio OPEC naftos kartelio vaidmuo.

Jei aštuntojo dešimtmečio gale OPEC šalims priklausė daugiau nei 50％ naftos rinkos, ir jos šią rinką galėjo rimtai kontroliuoti, tai dabar šių šalių dalis nusileido mažiau 40％. Siekiant ištaisyti padėtį, buvo sutarta išplėsti naftos kartelio OPEC+ formatą, įtraukiant dar 11 šalių, tarp kurių ir Rusija.

Be to, gerokai išaugo pasaulinio tanklaivių laivyno pajėgumai: nuo 1980 iki 2024 metų — 40％.

Dar vienas itin svarbus naftos rinkos pokytis yra tai, kad Jungtinės Amerikos valstijos iš gryno naftos ir naftos produktų importuotojo tapo ganėtinai aktyviu eksportuotoju. O bendra naftos gavyba jos jau aplenkė Saudo Arabiją.

Naftos rinkoje susiklosčiusią situaciją galima aprašyti tokiomis charakteristikomis:

• OPEC šalių įtaka, beje, kaip ir bet kurių kitų naftos rinkos žaidėjų, sumažėjo.
• Ameriką kaip vartotoją domina pigi nafta, tačiau kaip gamintoją ir eksportuotoją ją tenkina aukšta kaina.
• Dėl transporto kaštų mažėjimo naftos rinka tapo globali. Jei 1981 metais apie 80％ SSRS gamintos naftos ir naftos produktų [1], buvo sunaudojama Europoje, tai dabar Rusija jais prekiauja visame pasaulyje;
• Lyginant su SSRS, Rusijos dalis naftos rinkoje sumažėjo, tačiau sudaro solidžius 12–13％.

Tad, galima įžvelgti tokius kovos su Rusijos naftos pajamomis scenarijus:

1. Tiesiog pašalinti rusišką naftą iš rinkos.

   Tai sukels rimtą kainų augimą, sukelsiantį didžiules pasaulio ekonomikos problemas ir labai sustiprinsiantį pagundą pirkti pigią rusišką naftą, apeinant visas sankcijas. Be to, jeigu tiekimo kanalų visiškai užsukti nepavyks, tai Rusija, kaip tik laimės, parduodama mažiau naftos didesne kaina.

2. Pašalinti rusišką naftą, pakeičiant rinkoje ją angliavandeniliais iš kitų šalių.

   Įmanoma, jeigu su tuo sutiks Saudo Arabija, antra po JAV naftos tiekėja pasaulyje. Be to, tai sugriautų OPEC+ sandorį, leidusį OPEC šalims toliau kontroliuoti naftos rinką.

3. Sumažinti naftos kainą rinkoje, taip neleidžiant Rusijai gauti eksporto pajamų.

   Tačiau tai dviašmenis ginklas. Jungtinėse valstijose nemaža naftos dalis išgaunama iš skalūnų, kur pigiau nei 60 dolerių už barelį kaina gavyba neapsimoka. Tad, kainas sumažinti įmanoma, tačiau pageidautina, ne žemiau 70＄/bbl.

Visų šių scenarijų problema yra tai, kad naftos rinkoje daug savarankiškų žaidėjų, kurie gali pradėti savo žaidimą. Be to, labai lengva sutrikdyti naftos kainas pusiausvyrą, tačiau valdyti jas labai sunku. Tai susiję su tuo, kad, kad nafta — rinkos produktas (angl. commodity) ir rinka veikiama mažinant ar didinant naftos pasiūlą. O kaina — apimties išvestinė. Ir kokia ji bus dėl taikomų priemonių, tiksliai numatyti niekas nepajėgs.

Tad, Donaldas Trumpas paveikti Rusijos eksporto pajamas paveikti gali, tačiau šie poveikio instrumentai nelabai paprasti ir juos reikia taikyti itin atidžiai ir apgalvotai. Labiausiai tikėtina, kad kurias nors iš išvardintų priemonių naujasis Amerikos prezidentas bandys panaudoyi jau šį pavasarį. Laukti liko neilgai, tuomet ir išvysime, ar šios prognozės išsipildys.

republic.ru

[1]SSRS užsienio prekyba 1922–1981 (Jubiliejinis statistinis rinkinys). — Maskva, Finansai ir statistika, 1982.