Trumpas nusprendė. Pasmaugs Rusijos ekonomiką

Donaldas Trumpas sako, kad gali sumažinti kainas, kad priverstų Kremlių eiti į kompromisą dėl Ukrainos karo. Tačiau tam reikalinga arabų valstybių pagalba, o jos gali nenorėti pritarti JAV prašymui.

Pastarosiomis savaitėmis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pabrėžė aukštų naftos kainų svarbą Rusijos gebėjimui kariauti su Ukraina ir užsiminė, kad pasmaugus pajamas iš energijos, Kremlius taps labiau linkęs į kompromisus taikos derybose.

D. Trumpas ne tik paskelbė apie nepaprastąją energetikos situaciją JAV, kad padidintų dujų ir naftos gavyba, bet ir paragino OPEC, Saudo Arabijos vadovaujamo naftos gamintojų aljanso, nares sumažinti kainą.

„Šiuo metu kaina yra pakankamai aukšta, kad tas karas tęstųsi, jūs turite sumažinti naftos kainą ir užbaigti karą“, – sausio 24 dieną sakė D. Trumpas.„Vienas iš būdų jį [karą] greitai sustabdyti – OPEC nustoti uždirbti tiek daug pinigų“, – pridūrė jis.

„Taigi, OPEC turėtų susitvarkyti ir sumažinti naftos kainą. Ir tas karas tuoj sustos“.Pirmajame posėdyje po D. Trumpo komentarų OPEC+, kuriai priklauso Saudo Arabijos vadovaujamas aljansas ir kitos naftą išgaunančios šalys, tokios kaip Rusija, pirmadienį laikėsi anksčiau sutartų naftos tiekimo planų.

Dabartinis OPEC planas yra tęsti naftos tiekimo mažinimą šį ketvirtį, o po to palaipsniui didinti gavybą nuo balandžio mėn.

Tai reiškia, kad nors į D. Trumpo spaudimą iki šiol nebuvo atsižvelgta, ateityje viskas gali pasikeisti.

Energija yra pagrindinis Rusijos eksportas ir didžiosios dalies valiutos, kurią ji gauna iš užsienio, šaltinis.

Vakarų sankcijos sukėlė kliūtis Rusijos dujų eksportui, nes susidarė dujotiekio kliūtys, dėl kurių Maskvai buvo sunku pakeisti į Europą parduodamas apimtis eksportu į kitas šalis, būtent Kiniją.

Tuo pat metu Rusijos naftos eksportas, kurio didžioji dalis gabenama jūra, išlieka stabilus ir sudaro daugiau nei 60% šalies energijos siuntų.

Kremlius sugebėjo nukreipti naftos eksportą iš Europos į Indiją ir Kiniją, nors šis maršrutas yra brangesnis dėl ilgesnių reisų ir vadinamojo „šešėlinio laivyno“, skirto sankcijoms apeiti, kainos.

Iki šiol Vakarų sankcijų strategija buvo nukreipta į Rusijos kaštų didinimą ir naftos pelno mažinimą, o ne visišką tiekimo nutraukimą. Pavyzdžiui, Rusija vis dar gali legaliai parduoti savo naftą pasaulio rinkose tam tikromis sąlygomis, kitaip nei Iranas, kuriam gresia visiškas viso naftos eksporto draudimas.

Problema ta, kad Rusijos įtaka energetikos rinkoje yra pakankamai didelė, kad jei visa jos nafta būtų vienu metu patekusi po sankcijomis, tai galėtų sukelti paniką ir paskatinti pasaulinių kainų kilimą.

„Jei nėra kam užpildyti [Rusijos naftos kiekių], tada balansas sugriežtėja, kaina kyla, o tai yra visiškai priešinga tam, ko siekia D. Trumpas, t. y. gerokai mažesnės energijos kainos“, – televizijai „Bloomberg“ sakė „JP Morgan“ pasaulinės žaliavų strategijos vadovė Nataša Kaneva.

Remiantis JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, šiuo metu prognozuojama, kad etaloninio „Brent“ rūšies naftos mišinio kaina 2025 m. bus vidutiniškai 74 USD už barelį, o 2024 m. – 81 USD.

70 USD ribos pakanka, kad Rusija užsidirbtų pelno iš naftos pardavimo, nors Rusijos prekės ženklo „Urals“ nafta paprastai prekiaujama su nuolaida „Brent“.

Rusijos vyriausybė tikisi 2025 metais parduoti naftą vidutiniškai už 69,7 USD už barelį.

Mažai tikėtina, kad naftos kainų kritimas privers Rusijos ekonomiką sustoti, tačiau tai sukels nuostolių biudžetui. Kiekvienas 10 USD už barelį Rusijos naftos eksporto kainos pokytis reiškia apie 17 mlrd. USD per metus prarastų pajamų. Tai sudaro apie 4% viso Rusijos eksporto 2023 m., kuris sudarė 425,1 mlrd. dolerių.

Pasak analitikų, įskaitant Sergejų Vakulenko ir Paulą Sankey, JAV neturi daug galimybių padidinti naftos gavybą, bent jau trumpuoju laikotarpiu.

OPEC narės, daugiausia Saudo Arabija, turi daugiau nei 2 milijonus barelių per dieną „trumpojo užsakymo“ laisvų pajėgumų arba naftos, kurią gali greitai išleisti į rinką, kad paveiktų kainas.

Teoriškai OPEC gali padėti JAV sudaryti pakankamą naftos tiekimą, kad sumažintų jos kainas ir potencialiai išstumtų iš rinkos didelę dalį Rusijos naftos. Kitas dalykas, ar JAV turi pakankamai svertų, kad tai padarytų, ir ar šis žingsnis atitinka Vašingtono interesus.

Pirma, JAV pusiausvyros kaina už naftos gręžimo tęsimą yra apie 60 USD už barelį, teigia analitikė Nataša Kaneva.

„Skaičiuojame, kad esant 60 USD kainų lygiui, gamyba JAV yra pastovi. Kaina 50 USD, JAV gamyba tikrai mažėja“, – sakė N. Kaneva.

Ji pridūrė, kad tikėtinas D. Trumpo planas yra sušvelninti naftos pramonės reguliavimą, kad JAV galėtų pigiai padidinti savo gavybą net tada, kai kainos yra žemos. Tačiau tokios politikos rezultatai būtų matomi ne iš karto, o po metų, pažymėjo ji.

Antra, OPEC gamintojams, ypač Saudo Arabijai, gali kilti problemų mažinti kainas, net norint užsitikrinti didesnę rinkos dalį, nes jiems reikia didelių naftos kainų, kad subalansuotų savo biudžetą.

Pavyzdžiui, Saudo Arabija reikalauja, jog naftos kaina būtų apie 90 USD už barelį, kad būtų patenkinti numatomi biudžeto išlaidų poreikiai be deficito.

Nepaisant D. Trumpo siekio sumažinti naftą, OPEC artimiausiu metu vargu ar daug nuveiks, o gali laukti, ar rinkoje neatsiras koks nors realus trūkumas dėl kovos pakeisti Irano ir Rusijos tiekimą, sakė analitikė Rachel Ziemba.

Galiausiai OPEC greičiausiai sutelks dėmesį į savo ilgalaikius interesus, įskaitant Rusijos įtraukimą į bet kokį OPEC+ susitarimą, pridūrė R. Ziemba.

Taip pat yra politinis komponentas, kodėl Persijos įlankos valstybės nesiryžta pasiduoti D. Trumpo reikalavimams.