„Radikalus politikos pasikeitimas.“ 600 laivų. Rusai tuoj negalės pakliūti į Baltijos jūrą

Danija pakeitė nesikišimo į Baltijos jūros laivybą politiką ir dabar ketina tikrinti laivus, kuriuos laiko pavojingais. Pirmieji nukentės tanklaiviai, o seni, surūdiję laivai, kurie tikriausiai neatitinka techninių ir aplinkosaugos standartų, sudaro šešėlinio Rusijos naftą eksportuojančio laivyno pagrindą.

Danijos jūrų administracija pradės tikrinti laivus, kurie „negali būti laikomi saugiais plaukioti“ ir yra prisišvartavę prie Skageno (miestas šiauriniame Jutlandijos pusiasalio gale, prie išėjimo iš Baltijos į Šiaurės jūrą). „Tai daroma dėl senesnių laivų, gabenančių naftą per Danijos sąsiaurį. Ši veikla kelia didesnę riziką ir susirūpinimą dėl laivybos, jūrininkų ir aplinkos saugumo“, – teigiama departamento pranešime.

Šalis tikrins, ar laivai atitinka šiuos standartus – pirmiausia tanklaivius, nes jie kelia didžiausią pavojų.

Remiantis „Lloyd's List“ ir Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimais, Rusijos šešėlinį laivyną sudaro daugiau nei 600 tanklaivių. Jie gabena apie 70% jūra eksportuojamos naftos. Daugelis jų neteikia informacijos apie savininkus ir draudimą. Per pastaruosius dvejus metus, kai eksportuotojai tokiais laivais bandė apeiti vakarietiškas Rusijos naftos kainų viršutines ribas, Baltijos jūroje įvyko keletas tanklaivių gedimų.

Naftos išsiliejimai dėl jų neatsirado, tačiau tikroji nelaimė įvyko 2024 metų gruodį Juodojoje jūroje. Kerčės sąsiauryje nuskendus dviem daugiau nei prieš pusę amžiaus pastatytiems tanklaiviams išsiliejo mažiausiai 4000 tonų mazuto. Šios ekologinės nelaimės pasekmės dar nepašalintos.

Remiantis „Bloomberg“ surinktais laivų stebėjimo duomenimis ir „Argus Media“ kainomis, 2024 m. siauru, vingiuotu Danijos sąsiauriu buvo gabenama Rusijos naftos už 33 mlrd. dolerių.

Danija iki šiol nesiryžo tikrinti laivų, nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl galimų gedimų, dėl kurių gali išsilieti nafta. Ji pareiškė, kad netrukdys Rusijos laivams plaukti per jos vandenis pagal 1857 m. sutartį, garantuojančią laisvą laivybą per Danijos sąsiaurį.

Patikrinimo pagrindas gali būti patikimos informacijos, kad tanklaivis kelia grėsmę šalies vandenų ir pakrantės aplinkos saugumui, buvimas. Iki šiol Danija nepasinaudojo šia galimybe, kurią numato tarptautiniai laivybos laisvės įstatymai, tačiau naujausias pareiškimas žymi radikalų šios politikos pasikeitimą, pažymi „Bloomberg“.

Gruodį 12 Šiaurės Europos šalių susitarė įvesti Rusijos tanklaivių draudimo polisų patikras. Nors pateikus tokį prašymą laivai neprivalo sustoti, atsisakiusieji bus įtraukiami į duomenų bazę; buvimas joje gali tapti pagrindu įvesti tokiems tanklaiviams sankcijas.

Praėjusių metų pabaigoje JK pradėjo reikalauti, kad laivai, plaukiantys per Lamanšo sąsiaurį, apsidraustų.