„Visiškai slapta. Vašingtonas įsiveržia į Grenlandiją“

Šiaurės Atlanto aljanso šalys surengė slaptas derybas, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo grasinti Grenlandijai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas dėl Grenlandijos, kuriame neatmetama galimybė panaudoti JAV kariuomenę salos kontrolei įvesti, privertė NATO sąjungininkes susirinkti į slaptą susitikimą ir aptarti Aljanso veiksmų algoritmą Vašingtono įsiveržimo į salą atveju.

Šių diskusijų metu netgi buvo iškeltas klausimas, ar tokiu atveju galėtų būti aktyvuotas 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties dėl kolektyvinio saugumo straipsnis, rašo „The Telegraph“.

Tačiau galimybė aktyvuoti 5-ąjį straipsnį buvo greitai atmesta, nes tokiam sprendimui reikėtų visų 32 bloko narių, įskaitant JAV, sutikimo, rašo žurnalistai.

„Abipusė gynyba buvo aktyvuota tik kartą per visą Aljanso istoriją – po Rugsėjo 11-osios išpuolių prieš Ameriką“,– primena leidinys.

Tuo tarpu 4 straipsnis, suteikiantis teisę šaliai, prieš kurią vykdoma agresija, pradėti skubias konsultacijas, buvo pripažintas priimtinesne galimybe. Turkijos ir Graikijos kontekste jis dažnai vertinamas kaip geriausias įmanomas įtampos tarp sąjungininkių sprendimo mechanizmas.

Straipsnyje patikslinta, kad Šiaurės Atlanto Taryboje, pagrindinėje NATO politinių sprendimų priėmimo institucijoje, kurioje dalyvauja JAV, derybos dėl NATO sutarčių panaudojimo sprendžiant D. Trumpo komentarų klausimą dėl Grenlandijos nevyko.

Kita galimybė, kurią aptarė sąjungininkės, yra Aljanso karių panaudojimas saugumo spragoms Arktyje šalinti, kad būtų atsižvelgta į JAV prezidento susirūpinimą keliančius klausimus, tai yra, kad regione tirpstantis ledas sukuria naujus laivybos kelius ir prieigą prie gamtinių išteklių, kuriuos siekia kontroliuoti ir Rusija, ir Kinija. Taigi Grenlandija tampa vis svarbesniu geopolitinės konkurencijos objektu.