JAV taikos planas. Kur turės nusileisti Ukraina

Taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos tebėra tarptautinės bendruomenės dėmesio centre, tačiau rasti abi puses tenkinantį kompromisą yra itin sudėtinga užduotis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia įvykdyti savo pagrindinius kampanijos pažadus. Ir Ukraina nėra išimtis. Jo administracija jau pradėjo derybas su Kyjivu ir Maskva dėl paliaubų susitarimo.

Donaldo Trumpo administracija planuoja pristatyti planą, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, Miuncheno saugumo konferencijoje, kuri vasario 14-16 dienomis vyks Vokietijoje, skelbia „Bloomberg“.

Jį pristatys specialusis JAV prezidento pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas. Pasak žiniasklaidos, jis atvyks į Kyjivą vasario 20 d.

Tarp galimų D. Trumpo plano elementų:

•  galimas konflikto įšaldymas ir Rusijos okupuotų teritorijų palikimas nežinioje;
•  suteikimas Ukrainai saugumo garantijų, kurios užtikrintų, kad Maskva nebegalės pulti dar kartą.

Straipsnyje teigiama, kad Ukrainos, kaip didžiausios saugumo garantijos, prioritetas yra narystė NATO – perspektyva, kurią Kyjivas artimiausiu metu pripažįsta mažai tikėtina.

JAV veda „labai konstruktyvias“ derybas su Ukrainos ir Rusijos Federacijos vadovybe dėl Rusijos agresijos nutraukimo.

„Vyksta labai geros derybos, labai konstruktyvios derybos dėl Ukrainos. Ir mes deramės su Rusijos ir Ukrainos vadovybe“, – per bendrą spaudos konferenciją su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu sakė D. Trumpas.

Be to, jis išreiškė viltį, kad susitarimai bus pasiekti greitai.

Anksčiau JAV prezidento specialusis įgaliotinis Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas padarė sensacingą pareiškimą. Anot jo, abi pusės (turint omenyje Ukrainą ir Rusijos Federaciją, – red.) turės daryti nuolaidas, jei tikisi susitarti dėl karo sureguliavimo, praneša RFE/RL.

Savo pareiškime apie nuolaidas dėl karo sureguliavimo K. Kelloggas teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „jau leido suprasti, kad sušvelnins savo poziciją dėl teritorijų“.

Pasak Amerikos lyderio atstovo, „V. Putinas taip pat turės sušvelninti savo pozicijas“.

K. Kelloggas taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nori, kad rinkimai Ukrainoje įvyktų galbūt iki metų pabaigos.

Pareigūnas pabrėžė, kad Ukrainos prezidento ir parlamento rinkimai, atidėti karo padėties laikotarpiui, „turi būti surengti“.

Ukrainoje sakoma, kad šis planas žlugo. Pasak Ukrainos prezidento patarėjo Dmytro Lytvyno, jei „D. Trumpo planas yra tik paliaubos ir rinkimai, vadinasi, tai nepavykęs planas – V. Putino neišgąsdins vien šie du dalykai. Jis apie tai rašė savo socialiniame tinkle X“.

V. Zelenskio patarėjas pabrėžė, kad Maskva ir toliau didina raketų ir amunicijos gamybą, randa naujų būdų, kaip apeiti sankcijas, užsidirba pinigų iš naftos.

„Akivaizdu, kad visi šie ginklai nėra sukurti iš pagarbos demokratiniams kaimynams. Rusijos karinis aljansas su Šiaurės Korėja aiškiai nenumato paliaubų režimo laikymosi“, – perspėjo savo Vakarų partnerius D. Lytvynas.

Anot jo, Ukrainos pusė norėtų gilesnio pagrindinių partnerių pareigūnų požiūrio.

Buvęs užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas mano, kad Ukraina derybų metu turės priimti „žiauriai skausmingus“ sprendimus. Tai jis pasakė interviu „Radio NV“.

Buvęs ministras išvardijo keturis dalykus:

• pirma – Ukraina nesutiks teisiškai pripažinti okupuotų teritorijų rusiškomis, bet amerikiečiai tikriausiai spaus ukrainiečius pripažinti tai kvazipolitiškai;
• antra – amerikiečiai sakys, kad reikia pereiti prie SSRS laikais buvusio varianto Baltijos šalims (dauguma valstybių, tarp jų ir JAV, atsisakė pripažinti sovietinę Baltijos šalių okupaciją, bet nesiėmė jokių veiksmų prieš SSRS, tyliai sutikdamos su esama padėtimi – red.);
• trečia, JAV veiks morkos ir lazdos metodu. Anot P. Klimkino, V. Putinui bus pasakyta: „Jei viskas bus blogai, prisuksime varžtus, o jei nebus labai blogai – ką nors atlaisvinsime“, ir kai kurios sankcijos bus panaikintos;
• ketvirtas punktas susijęs su „Ukrainos suveriniteto sprendimų prasme: tiek vidaus, tiek užsienio politikos“ apibrėžimu.

P. Klimkino teigimu, ketvirtas punktas susijęs su Ukrainos įstojimu į NATO ir bendradarbiavimu su Aljansu Ukrainos teritorijoje.

„Ir žvelgiant iš vidaus politikos pusės, Rusijos režimas visomis priemonėmis bandys sutriuškinti Ukrainą, ją išsklaidyti, įvesti kažkokius konstitucinės sistemos keitimo variantus. Ir mes kalbame ne apie rinkimus, o apie federalizaciją“, – sakė P. Klimkinas.

Tačiau, kaip rašo „NBC News“, prezidento D. Trumpo komandoje nėra vienybės, kaip priversti Rusiją derėtis su Ukraina.

Šaltinių teigimu, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ir Keithas Kelloggas siekia padidinti Amerikos įtaką, kad priverstų V. Putiną atsistatydinti. Tuo pat metu dalis administracijos pasisako už finansinės ir karinės pagalbos Ukrainai mažinimą, o tai, anot kritikų, faktiškai reikštų jos nusiginklavimą ir kapituliaciją prieš Rusiją.

Viceprezidentas J. D. Vance'as anksčiau atvirai išreiškė skeptišką požiūrį į Kyjivo paramą:

„Kam Ukrainai išleisti 130 milijardų dolerių, kai net negalime apmokėti sąskaitų namuose?“

Pradėjęs eiti pareigas D. Trumpas išdėstė keletą variantų, kaip daryti spaudimą Rusijai. Jis pagrasino įvesti naujus muitus, sankcijas ir mokesčius rusiškų prekių importui, jei Putinas nesiderės. Tačiau toks požiūris turi ribotą poveikį, nes po 2022-ųjų JAV ir Rusijos prekyba smarkiai sumažėjo: pernai rusiškų prekių importas į JAV siekė tik 2,9 mlrd. palyginti su 30 mlrd. 2021 m.

„Tai visiškas nukreipimo manevras“, – sakė buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas J. Bideno administracijoje, pažymėdamas, kad JAV beveik visiškai atjungė savo ekonomiką nuo Rusijos.

Kitas variantas – panaudoti 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos įšaldytą turtą, saugomą Europos ir Amerikos bankuose. Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Williamas Tayloras mano, kad šios lėšos galėtų būti skirtos ginklams tiekti ir Ukrainos vyriausybei finansuoti:

„D. Trumpas galėtų spausti europiečius, kad šie konfiskuotų šias atsargas ir perduotų jas ukrainiečiams“, – sakė W. Tayloras.

Nepaisant susirūpinimo dėl galimo JAV kurso pasikeitimo, kai kurie pareigūnai mano, kad D. Trumpas supranta didesnio spaudimo Rusijai poreikį.

Neseniai Volodymyras Zelenskis paskelbė apie galimą susitikimą su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu. Nors Ukrainos vadovas laiko Rusijos prezidentą priešu, jis sės prie derybų stalo. Tai buvo aptarta interviu britų žurnalistui Piersui Morganui metu.

Tuo pat metu Ukrainos prezidentas įvardijo sąlygą deryboms su V. Putinu.

Anot jo, jis yra pasirengęs deryboms, kuriose dalyvautų keturios grupės (JAV, Europa, Ukraina ir Rusija), jei tai vienintelė galimybė gali susitarti dėl taikos Ukrainos piliečiams ir neprarasti žmonių.

„Žinoma, eisime į šį variantą, į susitikimą su šiais keturiais dalyviais (JAV, Europa, Ukraina ir Rusija – red.). Koks skirtumas, kaip aš, koks mano požiūris į jį? Aš jam nebūsiu malonus ir laikau jį, laikau jį priešu. O jei atvirai, aš tikiu, kad ir jis mane laiko priešu. Tai tiek“, – sakė prezidentas.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pareiškė, kad taikos iniciatyvos dėl Ukrainos gali prasidėti 2025 metų birželio pabaigoje.

„Girdime nemažai JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvų šiuo klausimu. Tačiau prieš Rusijos Federacijos ir JAV vadovų susitikimą užkulisinis darbas ir pasiruošimas jam yra būtinas“, – pabrėžė jis.

Anot jo, Ankara yra pasirengusi teikti paramą vedant diplomatines derybas ir padėti stabilizuoti situaciją.

Tuo pat metu Ukrainos ambasada Vašingtone rengia prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo kolegos JAV Donaldo Trumpo atstovų susitikimus. Pasiruošimas užtruks šiek tiek laiko.

Tai interviu „Suspilne“ pareiškė Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova.

„Visada ruošiame susitikimus ir skambučius. Tai užtrunka. Ukrainoje (su D. Trumpo komanda – red.) daug daugiau kontaktų nei kitose šalyse“, – sako diplomatė.

Anot jos, ambasada palaiko gerus ryšius su valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu, su kuriuo dirbo dar prieš išrenkant D.Trumpą.

„JAV nesiderės dėl Ukrainos be pačios Ukrainos“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, rašo „RBC-Ukraine“.

Jo nuomone, tokiu derybų formatu suinteresuota ir Europa.

„Nepaisant visų informacinių konfliktų tarp JAV ir Europos, pozicijų dėl Rytų Europos ir Ukrainos, taip pat dėl ​​karo pabaigos sinchronizavimas bus absoliučiai tik tarp Europos, JAV ir Ukrainos“, – pabrėžė jis.

M. Podoliakas taip pat pakomentavo Keitho Kelloggo vizitą Miuncheno saugumo konferencijoje. Pasak patarėjo, jis gali pateikti preliminarią idėją dėl taikos Ukrainoje.

„Manau, kad JAV diskutuoja apie šį planą. Tada, kaip suprantu, bus preliminaraus plano pristatymas. Kažkur dar bus diskutuojama. Juk atsižvelgiame į tai, kad Rusijos Federacija nori kuo daugiau išnaudoti susidariusią situaciją, ji ir toliau kuo daugiau investuoja į karą, matome, kaip jie didina susirėmimų skaičių, tęsia smūgius“, –  pažymėjo M. Podoliakas.