Palietė 2/3 rusų. „Tai daug baisiau nei karas“

Pagrindine problema rusams tapo visai ne karas, o infliacija, parodė „Levada centro“ apklausa. Paklausus: „Kokios problemos mūsų visuomenėje jus jaudina labiausiai ir ar jas laikote aktualiausiomis?“, tokį atsakymą pasirinko 63 proc. Antroje vietoje buvo karas: 35 proc. nurodė „specialią karinę operaciją Ukrainoje, konfliktą su Vakarais, sankcijas“ (buvo galima pasirinkti kelis atsakymus).

„Rosstat“ duomenimis, 2022–2024 m. kainos pakilo 31,7%, pernai infliacija siekė 9,5%. Ypač greitai (11 proc.) kilo maisto produktų kainos, o tai suryja nemažą dalį Rusijos gyventojų pajamų augimo.

Kito neseniai atlikto „Levada centro“ tyrimo duomenimis, beveik 2/3 rusų šeimų (63 proc.) maistui išleidžia mažiausiai pusę savo pajamų. Kiti sociologai turi panašių rezultatų.

Reguliarūs Visuomenės nuomonės fondo tyrimai, kuriais remiasi Centrinis bankas, nuolat rodo, kad 6–9% žmonių „nepakanka pinigų net maistui“, o dar 20% žmonių „turi pakankamai pinigų maistui, bet nepakanka drabužiams ir batų pirkimui“.

Didžiausią nerimą rusams tradiciškai kėlė kylančios kainos, o žmonių susirūpinimas augo kartu su infliacija. Pernai ji (2023 m. buvo 7,4 proc.), ypač stipriai įsibėgėjo metų pabaigoje.

Nuo rugpjūčio mėnesio nerimaujančių dėl kainų augimo dalis padidėjo 11 procentinių punktų. Tačiau žmonės nujaučia ir kitas besikaupiančias problemas: pernai pastebimai pablogėjo ekonominės situacijos vertinimas.

Pasak „Levados centro“ ekspertų, bendras susirūpinimo dėl ekonominių problemų lygis per pastaruosius kelis matavimus didėjoo nuo 2024 m. kovo.

Trečioje vietoje tarp rusus neraminančių problemų yra būsto problemos (avarinė būklė, neprieinamumas, brangios būsto paskolos), kurias pažymėjo 30 proc.

Ekonominė krizė jaudina tik kas šeštą Rusijos gyventoją (16 proc.), tačiau 2024 metų kovą dėl to nerimavo tik 9 proc. Be to, per metus gerokai – 10 procentinių punktų – išaugo respondentų, manančių, kad ekonominė krizė gali kilti per metus, dalis. iki 41%, parodė kita „Levados centro“ centro apklausa. Jų vis dar mažiau nei teigiančių priešingai (48 proc.), tačiau prieš metus optimistų buvo 11 procentinių punktų daugiau.

Susirūpinimas dėl kitų ekonominių problemų (pavyzdžiui, nedarbo) sumažėjo arba išlieka minimalus: dėl vėlavimo mokėti darbo užmokestį, pensijas ar pašalpas nerimauja tik 5% respondentų.

Daugumos gyventojų skurdo ir nuskurdimo problema jaudina kas penktą žmogų (21 proc.), tačiau prieš metus šis atsakymas buvo pasirinktas dažniau.

Vladimiras Putinas infliaciją pavadino iššūkiu valdžiai ir reikalavo, kad vyriausybė ir Centrinis bankas ją sumažintų net ir lėtėjančio ekonomikos augimo kaina.

Kartu specialistai teigia, kad pagrindinė infliacijos priežastis yra karo sukeltas disbalansas ekonomikoje – smarkiai išaugusios karinio biudžeto išlaidos, resursų perkėlimas iš civilinių sektorių į karinį-pramoninį kompleksą, sankcijos ir kt.

Tačiau, kaip parodė „PSLab“ sociologai, rusai stengiasi nepastebėti karo.