„Netrukus. Didysis Karas.“ Žvalgyba neabejoja. „Rusija panaudos jėgą prieš 1 Aljanso šalį“

Danijos gynybos žvalgybos tarnyba (DDIS) paskelbė pranešimą, įspėjantį apie „didelio masto karo“ grėsmę Europoje per ateinančius penkerius metus. Departamento vertinimu, jei Rusija manys, kad NATO yra susilpnėjęs – tiek kariniu, tiek politiniu požiūriu, ji gali panaudoti jėgą prieš vieną ar kelias Aljanso šalis.

Kaip rašo „Politico“, pranešime ypatingas dėmesys skiriamas JAV vaidmeniui. DDIS mano, kad karinio konflikto tikimybė padidės, jei Rusija padarys išvadą, kad JAV negalės arba nenorės remti savo sąjungininkų Europoje agresijos atveju. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad Maskva aktyviai kuria savo karinį potencialą, ruošdamasi galimai konfrontacijai su NATO.

DDIS prognozė skelbiama, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia užbaigti karą Ukrainoje. Dokumente nagrinėjami trys galimi jo scenarijai, jei konfliktas baigtųsi arba būtų įšaldytas. Tuo pačiu metu visais variantais daroma prielaida, kad Rusija nėra pajėgi vienu metu kariauti prieš kelias šalis.

Remiantis pateiktais skaičiavimais, per šešis mėnesius Rusija galės inicijuoti vietinį ginkluotą konfliktą su neįvardyta „kaimynine valstybe“. Po dvejų metų gali prasidėti regioninė konfrontacija Baltijos šalyse. O po penkerių metų, jei NATO susilpnės ir JAV nesiims ryžtingų veiksmų, Rusija gali pradėti plataus masto karą prieš Europą.

Kartu pranešime pažymima, kad prognozėje neatsižvelgiama į galimą NATO šalių gynybinio potencialo stiprinimą.

Donaldas Trumpas primygtinai reikalauja padidinti NATO šalių karines išlaidas iki 5% BVP. Šiuo metu pagal pasiektus susitarimus bloko valstybės narės gynybai turi skirti ne mažiau kaip 2% BVP, tačiau iki 2024 metų pabaigos šį reikalavimą įvykdė tik 23 iš 32 aljanso valstybių.

Per pirmąją savo kadenciją D. Trumpas ne kartą grasino išvesti JAV iš NATO, jei Europos šalys nepadidins išlaidų gynybai. Laimėjęs 2024 m. rinkimus, jis vėl suteikė galimybę Vašingtonui pasitraukti iš Aljanso, tačiau pabrėžė, kad to būtų galima išvengti, jei Europos partneriai imtų „apmokėti sąskaitas“.

Sausio mėnesį „Reuters“, remdamasi šaltiniais, pranešė, kad NATO šalys sutinka, kad reikia didinti išlaidas gynybai, tačiau mano, kad 5% nuo BVP yra pertekliniai. Aptariama alternatyva – minimalaus išlaidų lygio pakėlimas iki 3% BVP, tačiau net ir tai būtų rimtas iššūkis daugeliui Aljanso narių, kurios stengiasi pasiekti dabartinę 2% ribą. Galutinis sprendimas šiuo klausimu turi būti priimtas birželį Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.